Aukojimo vieta

šliktinės aukojimo vietaŠliktinės aukojimo vieta (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 30303; senas registro kodas –  A1872) – 1,5 km į pietryčius nuo Derkinčių tvenkinio, 1 km į šiaurę nuo Šliktinės – Barstyčių kelio tilto per Šatos upelį, 100 m į šiaurės vakarus nuo Mikitų piliakalnio, vadinamo Pilimi (u.k 3251), siaurame ir giliame Šatos upelio slėnyje. Vietovė archeologams tapo žinoma po to, kai 1938 m. ir 1971 m. vykdant melioracijos darbus joje buvo surasti du IX – XI a. datuojami ginklų papuošalų lobiai (išviso daugiau nei 300 dirbinių). Drėgname upelio slėnyje rasti lobiai interpretuojami kaip aukos dievams ir siejami su aukojimu vandenyje tradicija.

1938 ir 1971 m. nedidelio Šliktinės kaimelio (Notėnų sen., Skuodo r.) pakraštyje buvo rasti du didžiausi IX–XI  a. datuojamų dirbinių lobiai. Abu jie buvo rasti atsitiktinai, vykdant žemės judinimo darbus pelkėtame Šatos upelio slėnyje ir didesnio tyrinėtojų dėmesio iki šiol nesulaukė.

1938 m. birželio 8–10 d. Adomas Jucius iš Šliktinės kaimo, savo žemėje, Šatos upelio slėnio rytų pakraštyje, kasdamas griovį šlapžemei nusausinti rado apie 50–70 geležies ir žalvario dirbinių. Ūkininkas radinius aptiko vienoje vietoje – 2,5 m ilgio ir 1 m pločio duobėje, 30–50 cm gylyje.

1971 m. liepos mėn., melioruojant Šatos upelio slėnį, apie 40–50 m į Š nuo 1938 m. radimvietės ekskavatorininkas Pranas Venckus ekskavatoriumi išvertė apie 5 kg žalvarinių „grandžių“, keletą peilių, ietigalių, vieną didesnį peilį ar vienašmenį kalaviją su makštų liekanomis. Visi radiniai buvo pasklidę 25–40  m ilgio plote, rasti po kelis ir pavieniui, 50–60  cm gylyje.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma 18 radinių: 7 ietigaliai, 2 kirviai, 2 peiliai, 2 pasaginės segės, peilio makštų apkalas ir diržo sagtis iš Barstyčių, kuriuos tyrinėtojai sieja su aukojimu pelkėse.

Skuodo muziejuje saugomi radiniai (3 pasaginės segės, 3 peiliai, 2 ietigaliai, 1 apyrankė ir 1 plačiaašmenis pentinis kirvis) yra identiški I ir II lobio dirbiniams, tad abejonių, kad tai vieno iš šių lobių dalis, beveik nekyla. Kadangi radiniai aptikti 1974 m., labiausiai tikėtina, kad tai – Šliktinės II lobio, rasto 1971 m., dalis.

Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomi 50–70 geležies ir žalvario dirbinių, 7 ietigalius, 60 smulkių radinių (sagų, grandžių ir kt.).

Apibendrinant galima teigti, kad dalis tiek pirmojo, tiek antrojo Šliktinės lobio radinių yra dingę ir muziejų, kuriuose šiuo metu lobiai yra saugomi, nepasiekė.

Archeologinės kultūros paveldo vertybės

Prisijungę 58 svečių ir narių nėra