Klauseikių senovės gyvenvietė

12345Klauseikių senovės gyvenvietė užregistruota Lietuvos kultūros vertybių registre 2005 metų balandžio 18 dieną. Unikalus objekto numeris: 30299. Statusas: valstybės saugomas. Teritorijos plotas: 2,71 ha.

Įrengta kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje, ties riba su Jedžiotais, prie užakusios, pelkėtos daubos esančioje aukštumoje ir šiaurės rytinėje papėdėje, apie 200 m ilgio rytų – vakarų kryptimi, 145 m pločio. Teritorija buvusi ariama, dirvonuoja. Rytinė dalis nukasta karjero, pietinėje dalyje stovi sodyba. 0,75 km į pietvakarius yra Jedžiotų senovės gyvenvietė, 2,9 km į pietryčius – Jedžiotų piliakalnis, 3,8 km į pietvakarius –Apuolės piliakalnis.

Pagal archeologo Gintauto Zabielos, tyrinėjusio šią gyvenvietę, aprašymą, ji apima apie 200 x 130 m plotą, pailgą vakarų-rytų kryptimi. Rytuose gyvenvietė remiasi į dabar jau nebenaudojamą krūmais apaugusį karjerą. Gyvenvietės pietinėje dalyje stovi buvusi Vaclovo Vičiulio sodyba, kitur plyti dirbami laukai. V. Vičiulis, kasdamas kanalizacijos trasą nuo savo namo iki karjero, apie 1,5 m gylyje po molio sluoksniu aptiko degėsių ar tamsios žemės su trupančiais akmenimis (kultūrinio sluoksnio likučių). Apžiūrėjus suartų dirvų paviršių surinkta lipdytinės lygiu paviršiumi keramikos, rasta akmeninis galąstuvas, titnaginis skaldytinis, geležingo šlako ir molio tinko gabalėlių. Sprendžiant iš surinktų radinių, Klauseikių neįtvirtintą gyvenvietę galima datuoti I tūkstantmečiu–II tūkstantmečio pradžia pr. Kr.

Anot kraštotyrininko Juozo Vyšniausko, ant iškilumos pačiame pietiniame kaimo pakraštyje senovėje yra buvęs nedidelis ežeras, turėjęs Prapultų vardą, o nuo jo šiek tiek vakarų pusėn buvę senkapis. Būtent tame senkapyje rasti žalvariniai papuošalai liūdija kad Klauseikiuose būta gyvenvietės dar X –XII amžiuje, o gal net ir anksčiau. Keletas šių papuošalų laikoma Kauno istorijos muziejuje.

Pasakojama, kad šioje vietoje stovėjo galingo valdovo rūmai, kuriuos sugriovė Apuolės pilį puolę priešai. Ariant dirva rastaakmens kirvukųžalvario papuošalų, geležies dirbinių, titnago ir akmens nuoskalų, lipdytos keramikos šukių.

 1996 m. žvalgė Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas), 2004 m. – Linas Tamulynas (Kultūros paveldo centras). Aptiktas kultūrinis sluoksnis, lipdytos keramikos lygiu paviršiumi šukių, akmens galąstuvastitnago skaldytinis, geležies šlako irmolio tinko gabalėlių.

Archeologinės kultūros paveldo vertybės

Prisijungę 39 svečių ir narių nėra