Šilalės akmuo, vad. Didžiuoju kūliu

123  Šilalės akmuo, vad. Didžiuoju kūliu -  (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 28184, senas registro kodas - M253) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,28 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,15 km į vakarus nuo kelio SkuodasPlungė.

  Riedulys gamtinės kilmės, apzulintas, netaisyklingos pailgos formos, 3,66 m aukščio, 7,48 m ilgio, 5,4 m pločio. Didžiausia horizontali apimtis 18,33 m. Jį sudaro biotitinis-amfiobolitinis granitas (rapakivis), kuris rausvai rudas, porfyriškas, gigantiško, stambaus ir vidutinio grūdėtumo, feldšpatų ovoidai iki 5–6 cm skersmens.

  Akmuo guli atviroje, 13–16 m skersmens ir 2 m gylio iškastoje duobėje, kurios šlaituose įrengti akmeniniai laipteliai. Teritorijos plotas – 0,002 ha.

 Didysis Kūlis – penktas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Vietos gyventojai akmenį vadina Šilalės kūliu, Didžiuoju kūliu (žem. kūlis – liet. akmuo). Padavimai mena, kad po akmeniu miega vėjo sūnus.

  Akmuo guli kalvelėje, kurioje augo senas ąžuolynas, o iki XVII a.  veikė pagonių šventykla. Kalvelę supo pelkė, per kurią link kaimo vedė kūlgrinda. Prieš Antrąjį pasaulinį karą prie akmens jaunimas rengdavo gegužines.

  Seniau virš žemės kyšojo 2,5 m aukščio akmens dalis. Apatinė dalis išryškėjo 1970 m. riedulį atkasus.

  2003 m. įrašytas į kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.

  1960 m. žvalgė Ignas Jablonskis1966 m. – Vytautas Daugudis1990 m. – Vykintas Vaitkevičius20012006 m. – Julius Kanarskas2003 m. – Linas Tamulynas (Kultūros paveldo centras). 1989 ir 1999 m. tyrinėjo Lietuvos geologijos tarnyba.

  Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: kalio feldšpatas, plagioklazaskvarcasbiotitas, raginukė, cirkonas; kristalinių grūdelių dydis: kalio feldšpato – mažiau kaip 15 mm, plagioklazo – mažiau kaip 10 mm; struktūra – porfyriška (kalio feldšpatas, plagioklazas), poikilitinė („pripildyti plagioklazo“, kvarco intarpai raginukėje), kalio feldšpatas mikropertitinis; tekstūra masyvi.

  Tai ne tik gamtos, bet ir archeologinis paminklas.

Archeologinės kultūros paveldo vertybės

Prisijungę 81 svečių ir narių nėra