Šilalės pirmasis akmuo su dubeniu, vad. Aukuru

234   Šilalės pirmasis akmuo su dubeniu, vad. Aukuru – akmuo pilkšvai rusvas, stambiai grūdėtas, apskritas iki 128 cm skersmens ir 86 -90 cm aukščio. Šonai viršuje, 40 – 50 cm aukštyje šiurkščiai aptašyti, suteikiant akmeniui apskritą formą. Apatinė dalis nelygi, stambiai apskaldyta. Viršutinė plokštuma apie 110 cm skersmens. Jos paviršius nežymiai žemėja link kraštų. Ties viduriu iškaltas 10-11 cm gylio dubuo plokščiu dugnu ir nuožulniomis sienelėmis. Dubens skersmuo viršuje 32 cm, o ties dugnu 28 cm.

  Akmenį 1960 m. aptiko inž. Ignas Jablonskis. 1970 m. aplinką tyrinėjo archeologas Vytautas Urbanavičius (Lietuvos istorijos institutas). Jis nustatė, kad akmuo seniau stovėjo ant akmenų pagrindo, kuriuo šiaurinėje pusėje buvusi ugniavietė, įrengta 1,5 m skersmens ir 0,7 m gylio dubenyje. Jos dugno pakraštys buvęs apjuostas 10 – 15 cm dydžio akmenų vainikėlio, o nuolaidūs šlaitai grįsti didesniais akmenimis. Ugnis kūrenta ne vieną kartą. Iš pradžių ji degusi nuolat arba ilgesniais laiko tarpais. Ilgesnį laiko degintas beržas, ąžuolas. Be to, rasta pušies žievių, kadagių anglių, susilydžiusio gintaro, bei sakų. Vėliau ugniavietė ilgesnį laiką buvusi apleista. Vėl ją atgaivinus, ugnis kūrenta tik tam, tikromis progomis. Tuo metu į židinį pateko molinių puodo šukių, datuojamų XV – XVII a.

  V. Urbanavičiaus nuomone šioje vietoje buvusi pagonių šventovė, lankoma po krikščionybės įvedimo Žemaitijoje. Ją naikinant, akmuo buvo įverstas ant šono į šalia iškastą duobę. Po tyrinėjimų pastatytas pirminėje vietoje, 1972 m. paskelbtas archeologiniu paminklu, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu objektu, unikalus kodas: 3249.

Archeologinės kultūros paveldo vertybės

Prisijungę 32 svečių ir narių nėra