Apuolės piliakalnis

     Piliakalnis įrengtas Luobos kairiojo kranto kyšulyje, santakoje su Brukiu, jo dešiniajame krante. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga R-V kryptimi, 100x80 m dydžio. Iš visų pusių ji buvusi apjuosta pylimu, kuris geriausiai išliko R ir P pusėse apie 160 m ilgyje. R pusėje supiltas 75 m ilgio, 8 m aukščio, 38 m pločio pylimas, kurio žemėjantis P kraštas juosia aikštelę iš P. Čia jis yra 1,5 m aukščio ir 16 m pločio. PR pylimo kampe buvęs įvažiavimas į aikštelę. Į R nuo R pylimo iškastas 10 m pločio, 3 m gylio griovys, už kurio yra priešpilis.
     Priešpilis trapecijos formos, orientuotas R-V kryptimi, 24 m ilgio, 40 m pločio V ir 60 m pločio R. Jo R pusėje supiltas 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas, už kurio iškastas 4,5 m pločio, 0,3 m gylio griovys (Š dalyje virtęs griova).
Piliakalnio šlaitai į upelius statūs, 9-10 m aukščio. V ir Š šlaitai su čia buvusiu pylimu nuplauti. Pylimas apardytas XVII a. jame įrengus kapinaites. Piliakalnis apaugęs retais lapuočiais medžiais (daugiausia ąžuolais).
     Į R ir P nuo piliakalnio, 6 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1931 m.), kurioje rasta lygios keramikos, molio tinko, šlako. 300 m į Š, Luobos dešiniajame krante yra II-XIII a. senkapis (tyrinėtas 1931, 2001 m.).
     Piliakalnis tyrinėtas 1928-1932 m. (1928-1930 m. - E. Volteris, 1931 m. - B. Nermanas, 1931-1932 m. - V. Nagevičius). Iš viso ištirtas 1561 m2 bendras plotas: padarytas R pylimo pjūvis, užfiksuoti šio pylimo R galo sluoksniai, ištirtas įvažiavimas į aikštelę PR pylime, 4 vietose kasinėta aikštelė. Pylimas supiltas per 4 kartus. Pirmasis pylimas supiltas pirmaisiais amžiais po Kr. R pusėje jis buvo 1,5 m aukščio, 6 m pločio, supiltas iš priemolio. Žemė pylimui imta iš išorėje iškasto 2 m gylio, 14 m pločio griovio, kuriame būta vandens. Šis pylimas apjuosė visą aikštelę, kur buvo 1 m aukščio ir 4 m pločio. PR dalyje jame buvo paliktas 3,5 m pločio tarpas įvažiavimui į aikštelę. Čia įrengti vartai, kuriuos pylimo šonuose laikė po 4 stulpus. Pylimo viršuje ir vidinėje pusėje iš 20-30 cm skersmens stulpų įrengta užtvara, išorinė pusė sutvirtinta iki 15 cm skersmens akmenimis. Pylimo vidinėje pusėje stovėjo 2,5 m pločio, 1,8 m aukščio pastatai skeltų lentų vidine siena, sutvirtinta stulpais, lentiniu stogu.
     V a. įtvirtinimai sudegė ir buvo rekonstruoti. Pylimas paaukštintas iki 1,7 m aukščio, 12 m pločio supilant priesmėlio sluoksnį. Jo vidinėje pusėje atstatyti stulpinės konstrukcijos pastatai. Vartų šonai sutvirtinti iki 1 m skersmens akmenimis, rėmusiais stulpus, kelias išgrįstas akmenimis.
     VII a. įtvirtinimai vėl sudegė. Po šio gaisro labai sustiprintas R pylimas, jame suplūkta eilė priemolio sluoksnių, kaskart apdegintų dėl tvirtumo. Išorinė beveik vertikali pylimo pusė buvo sukrauta iš 17-70 cm skersmens rąstų, kurie su pylimo žeme surišti 50-80 cm ilgio, 6 cm storio tašytomis ąžuolinėmis vinimis arba paliktomis nuo rąstų nenugenėtomis šakomis. Sustiprintas pylimas buvo iki 8 m aukščio ir 15 m pločio. Kadangi jo išorinis šlaitas leidosi į griovį, iš išorės beveik statmenos įtvirtinimų sienos aukštis siekė apie 10 m ir sudarė stiprios medinės tvirtovės įspūdį. Šiuos įtvirtinimus 853 m. puolė vikingai - pylimo viršutiniame sluoksnyje aptikta apie 70 skandinaviškų strėlių antgalių. Vėliau mediniai pylimo įtvirtinimai buvo sugriauti, suvirto į griovį.
     XIII a. pylimas paaukštintas iki dabartinės išvaizdos jo išorinėje pusėje užpilant griovį ir supilant iki 4 m storio pilko priesmėlio sluoksnį. Pylimo viršus išgrįstas akmenimis. Čia, matyt, stovėjo jau rentinės konstrukcijos gynybinė siena. Šiuo metu aikštelėje įrengtas medinis šulinys¬vandens rezervuaras. Jo 4,5x4 m dydžio rentinys sudėtas iš 12-20 cm storio beržinių ir uosinių rąstų.
     Visais laikais aikštelė buvo padrikai užstatyta pastatais. Iki 50 cm storio kultūriniame sluoksnyje aptikta įvairių radinių. Tai geležiniai: įmoviniai ir įtveriamasis ietigaliai, peiliai, ylos, skiltuvai, smeigtukai, pentinai, žąslai, pasaginė segė, kirvio fragmentas; žalvariniai: smeigtukai, įvijos, apyrankės dalis, pasaginė segė; akmeniniai: galąstuvai, verpstukai; moliniai: audimo staklių svoreliai, tinklų pasvarai, verpstukai; mediniai: mentė, samtis; gintarinis verpstukas, lygi, grublėta ir žiesta keramika, suanglėję grūdai, gyvulių kaulai.
     Apuolė yra pirmoji Lietuvos vietovė, paminėta istoriniuose šaltiniuose. Piliakalnyje stovėjusią pilį 853 m. puolė švedų vikingai, vadovaujami Olafo. Kuršiai gynėsi 8 dienas, tačiau įvertinę savo pajėgas buvo priversti sudaryti taiką, sumokėti po pusę svaro sidabro nuo žmogaus ir duoti 30 įkaitų. Pilis liko neužimta. Vėliau Apuolė minima 1253 m. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia - XIII a.
Apuolės piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 1998 metų lapkričio 18 dieną. Unikalus objekto numeris: 3234. Statusas: nacionalinis (paminklas).
 
Apuolės kraštovaizdžio darustinio objektų nuorodos:
 Apuolės piliakalnį galime rasti pagal koordinates: 21.677, 56.245 (WGS).
 

Archeologinės kultūros paveldo vertybės

Prisijungę 126 svečių ir narių nėra