Užluobės lurdas

LurdUžluobės kaime, priešais žinoma Šarkės dvarą, buvo nemažas valstiečio Juozo Žadausko ūkis.

Lurdo atsiradimo istorija – Juozo Žadausko žemė šliejosi prie Luobos upės, prie aukšto jo skardžio. Vieną naktį buvo pavogti gražiausi ūkininko arkliai. Giliai išgyvendamas, Juozapas Žadauskas mintyse pažadėjęs užprašyti Mišias, kad tik arkliai atsirastų. Tačiau, kitą naktį sapne pasirodė angelas nupasakojo kaip atrasti arklius ir nurodęs pastatyti Lurdą ant Luobos upės kranto.

Kitą versiją papasakojo dukra Ona Riaukienė. Vieną naktį tėvas susapnavo, jog netoli jo namų pasirodė Dievo motina ir pasakė, kad jo arkliai lakstą Latvijoje. Rytą Juozas Žadauskas taręs sau, - jie Latvijoje rasiąs šiuos arklius, tai Švč. Mergelei Marijai pastatysiąs „Lurdą“. Nedvejodamas paslaptingu paliepimu, J. Žadauskas pasiryžo pastatyti vizijos metu matytą Lurdą. Nedelsiant buvo pradėta statyba. Pasirinktas skardis, pastatyti skardžio sutvirtinimai, nuleista Šv. Mergelės Marijos skulptūra ir pastatyta nišoje įrengtoje koplytėlėje. Po skulptūros kojomis iškalti tikslūs pastatymo metai. Taigi, 1936- 1937 (1938) metais tame skardyje prie pat upės pastatė nedidelį Lurdą.  pasodino liepaičių, aptvėrė tvorele. Prie naujo Lurdo šventinimo dalyvavo keturi kunigai.
Šalia Lurdo yra iškastas šulinys. Jis buvęs apie 2 metrus nuo upės, o dabar – vos ne prie pat jos, nes upės vanduo pragriaužė krantą ir priartėjo.  Antrą kart buvo šventinama, kai į iškastą šulinuką kunigas Lionginas Jankauskas supylė iš Prancūzijoje esančio Lurdo atvežtą vandenį. Tai buvo 1940 metai, vėl aukojamos Šv. Mišios. 

Abiejose iškilmėse dalyvavo daug žmonių iš aplinkinių kaimų, Skuodo ir Truikinų parapijų. Lurdo įrengėjęs buvo sumanęs viršuje, ant skardžio, pastatyti koplyčią (bažnytėlę). Ją su Lurdu sujungti laiptais. Tačiau prasidėjusi prieškario, karo metų ir pokario suirutė visus sumanymus ir darbus neribotam laikui nutraukė. 1948 metais Juozas Žadauskas su žmona ir dukra buvo ištremtas į Irkutsko sritį, kur nuo bado, šalčio ir sunkaus fizinio darbo 1950 m. mirė Žadauskienė, o antrąją dieną ir pats Žadauskas. Ten ir palaidoti.

                      Ši visų gerbiama vieta išliko nenusiaubta, nesunaikinta. Gal ir todėl, kad ji buvo tolėliau nuo takų ir kelių, nuo įtarios ir piktos akies. Labiausiai Lurdas lankomas ir prie jo meldžiamasi gegužės mėnesį. Jo viršutinėje dalyje užrašyta: ,,Marija ligonių sveikata“.


Lurdas Užluobės kaime – lyg priminimas žmoniems, prievarta išvežtiems  Šiaurę ir Rytus, jo statytojams.   
Meldžiamasi Marijai prie jos garbei skirto altoriaus ar Marijos paveikslo, kuris papuošiamas gėlėmis. Šarkės Lurde gegužės mėnesį meldžiamasi, o paskutinį gegužės sekmadienį čia aukojamos Šv. Mišios.

Architektūros ir urbanistikos paminklai

Prisijungę 66 svečių ir narių nėra