Lyksūdės malūnas su technine įranga stovi kairiajame Šatos krante, šalia Šatės –Kaukolikai kelio. Lyksūdės malūno ilgis -  25,12 m, plotis -  9,88 m, aukštis iki kraigo – 5 m. Pamatai ir sienos iš  akmens mūro. Stogas dvišlaitis, virš galinio šiaurinio fasado – pusvalminis, dengtas šiferiu (seniau  buvo dengtas čerpėmis).

Turi romantizmo stiliaus bruožų.  Lyksūdės malūnas pastatytas 1830 m.

Malūnas stačiakampio plano simetriškas statinys.  Vidaus erdvė padalinta į gyvenamąsias ir ūkines patalpas. Gamybinėms reikmės panaudota pastogė ir rūsys.

XX a. 4 deš. vid. r. ir v. Fasadų stogo plokštumose p. pastato dalyje pristatytos medinės simetriškos viena kitai  vakarų – rytų kryptimi salkos, turinčios po du naujas konstrukcijos langus ir po 1 mažą langelį. Pastato galinių fasadų plokštumų II a. lygio dalys virš akmens mūro – medinių lentų.  Būdingi XVIII a. pab. – XIX a. I pusės formos.

Mūro pastato vidaus planas padalintas į dvi dalis: gamybinę ir gyvenamą su kaminu ir virine. Gyvenamosiose patalpose sienos tinkuotos. Virš gyvenamosios patalpos antro aukšto taip pat įrengtos gyvenamosios patalpos. Vertingos ne tik išplanavimas, bet ir atskiros interjero detalės - durys su vyriais ir rankenomis, kai kurių langų rėmų konstrukcijos. Gamybinės patalpos išliko nepakitusios.

Malūno gyvenamosios patalpos  primena XIX a. žemaičių trobos patalpų išdėstymą, kai trobos centre didžiulis kaminas- virenė skiria priemenę į 2 dalis, kiekvieną su savo durimis į lauką ar prieangį. Priemenės ir virinės grindys – plukto molio.

Lyksūdės malūno užtvanka ties galiniu šiauriniu fasadu.  Vanduo į užtvanką patekdavo iš kitoje kelio pusėje esančio tvenkinio, per kelio perkasą su tilteliu ir nutekėdavo į Šatos upelį. Norint sumalti per dieną  pūdų grūdų,  vanduo turėdavo pasiekti ne mažesnė kaip m. aukštį, bet vasarą dažniausiai vandens trūkdavo.

Lyksūdės malūnas yra valstybės saugomas objektas  ( u.k. 17027).

Vandens malūną galime rasti pagal koordinates: 21.724, 56.193 (WGS).