Daukšių kaimo etnoarchitektūrinė sodyba

Sodyba susikūrė XIX a. Sodyba yra 500 m į šiaurę nuo kelio Lenkimai – Mosėdis. Įvažiavimas į sodybą iš rytų pusės. Planinė struktūra, kuri dabar likusi, susiformavo XX a. I pusėje pastačius namą ir tvartą prie jau stovėjusių  tvarto ir svirno. Pastatai sudaro lyg ir 2 kiemus, kurie nėra ryškiai atskirti, bet yra švarusis kiemas, kurį formuoja namas, svirnas ir koplytėlė, o šalia esanti ūkinį kiemą formuoja abu tvartai ir namo bei svirno galiniai fasadai. Senosios sodybos pastatai: svirnas -  XIX a. pr. Ir tvartas – XIX a. vid. XX a. Smetonos laikais pastatytas namas, kuriame 1961 -1965 m. buvo mokykla, ir ūkinis pastatėlis. Sodyboje senų medžių beveik neišliko.

Svirnas (u.k. 29631) – vieno aukšto, stačiakampio plano, kompaktiško tūrio. Tai buvo tipiškas žemaitiškas trilypis šoninis svirnas su trimis įėjimais iš priesvirnio. Vėliau pastatas pailgintas į abi puses. Dabar jame yra 7 patalpos, iš kurių viena paversta gyvenamąja. Čia pastatyta krosnis, sienos ištinkuotos. Kitos patalpos naudojamos pagal tradiciją: grūdams, daržovėms ir kitiems namų apyvokos darbams laikyti.

   Tvartas (u.k. 29632) – vieno aukšto. Pastate yra 8 patalpos: naminiams gyvuliams ir paukščiams, šienui ir pašarams bei ūkiniam inventoriui laikyti.

Namas  (29633)– vieno aukšto pastatas su mansardiniu aukštu, kuris nėra naudojamas.  Pastate uždarius mokyklą, vėliau vėl  buvo pritaikytas gyvenamajai paskirčiai.

Daukšių k. etnoarchitektūrinei sodybai  (u.k. 1597) yra suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.

Daukšių k. etnoarchitektūrinę sodybą galime atrasti pagal koordinates: 21.489, 56.185 (WGS).

Architektūros ir urbanistikos paminklai

Prisijungę 275 svečių ir narių nėra