Žemaičių teatras

          Viešosios įstaigos Skuodo kultūros centro Žemaičių teatras 2009 metais buvo nominuotas kategorijoje „Geriausias suaugusiųjų mėgėjų teatras ir vadovas“. Aukso paukštę iškilmingai įteikė Lietuvos liaudies kultūros centro atstovai 2010 metų kovo 6 dieną Skuodo kultūros centre renginio metu.

          Teatrą 1995 m. įkūrė režisierius ir pats kuriantis pjeses savo spektakliams Edmundas Untulis. Vaidina moksleiviai, jaunimas kartu su vidutinio ir brandaus amžiaus suaugusiaisiais – pedagogais, savivaldybės darbuotojais, tarnautojais.

          Pastatytas 21 spektaklis. 1999 m. respublikinėje mėgėjų teatrų apžiūroje ATSPINDŽIAI už E. Untulio tragikomediją „Kurmis ant didelio kelio" pelnytas laureato vardas, 2006, 2008, 2009 m. už spektaklius – S. Cveigo „Paklydusi kanarėlė", E. Untulio „Sunkūs žodžiai" ir „Keista liga"– diplomai. 2007 m. aktorė Gražina Ronkaitienė, vaidinusi komiškoje dramoje „Paklydusi kanarėlė", buvo pristatyta nominacijai geriausias pagrindinis moters vaidmuo. 2009 m. aktorė Rasa Bernotienė E. Untulio komedijoje „Sunkūs žodžiai" už geriausią antraeilį moters vaidmenį Lietuvos mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras" pelnė laureatės vardą.

          Jau dešimtmetį kasmet Skuodo kultūros centre organizuojami mėgėjų teatrų sambūriai „Vaidinam tėvų kalba".Čia spektaklius yra rodę Kretingos, Kelmės, Salantų, Latvijos Durbės miesto, Šakių, Mažeikių, Palangos mėgėjai, kiti kolektyvai. ŽEMAIČIŲ TEATRAS ir pats dalyvauja kitų kolektyvų festivaliuose. Be teatro neapsieina nė vienas didesnis miesto ar rajono renginys. Nuolat dalyvaujama tradicinėse Užgavėnėse, Juokų dienos pokštuose, „Skouda boužės juomarkė", senųjų metų palydose. Teatro vadovas 2007 m. vykdė projektą "Per teatrą – į savo prigimtinių šaknų pažinimą", o po metų – „Teatras – etninės kultūros išsaugojimo garantija".

          Edmundas UNTULIS (g. 1959 m. Mažeikių r.) 1981 m. baigė Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Teatro meno fakultetą ir įgijo režisieriaus specialybę.

          Scenoje svarbiausia yra nemeluoti nei sau, ne žiūrovams. Todėl jei nuo prigimimo kalbi žemaitiškai ir gyveni Žemaitijoje, tai ir scenoje, atkurdamas gyvenimą bei savo jausmus – nuo džiaugsmo iki neapykantos, nuo šventumo iki tamsos gelmių, – irgi turi perteikti savo gimtąja tarme. Tada įvyksta dramaturgo, režisieriaus, aktorių ir žiūrovų tikras be štampų bendravimas, kuris uždega širdis ir juokiantis, ir verkiant ir abejojant, ir tikint. Šito principo ir laikosi skuodiškis ŽEMAIČIŲ TEATRAS. Kolektyvo tikslas – savu pavyzdžiu užkrėsti ir kitus Žemaitijos mėgėjų teatrus.

          Credo: Teatras prasideda ne nuo rūbinės, o nuo širdies.