Gamtos paminklai

Gamtos paminklai (23)

Gurecko liepa

DSC 0905  Liepos skersmuo – 1,6 m, aukštis – 26 m. Pasodinta maždaug prieš 150 metų. Auga Aleksandrijos seniūnijoje, Klauseikių kaime, sodyboje kurioje yra gyvenusios kelios Gureckų šeimos kartos. Dabar čia įsikūrusi P. Veito šeima. Ankščiau šioje vietoje buvo rengiamos gegužinės. Liepa –Skuodo  savivaldybės gamtos (botaninis) paveldo objektas.
Skaityti

Akmuo „Stabo kūlis“

Picture 319Akmuo  „Stabo kūlis“ – Mosėdžio seniūnijoje, Krakių kaime, prie Mosėdžio – Skuodo kelio, netoli Beržupio upelio. Tai 80 cm. ilgio, 40 cm. pločio, 1 m. aukščio akmuo. Tikroji akmens apačia buvo rasta dar 85 cm. gylyje. Akmens viršus kiek smailėjantis, iš priekio žiūrint truputi panašus į sustingusį žmogų.

         Užrašytas pavadinimas, jog  čia seniau rinkdavęsi stabmeldžiai. Aplink akmenį buvęs didelis ąžuolynas . Dar XX a. pirmoje pusėje laukuose rasti dar tų ąžuolų kelmai. Kiti sakydavę, kad tai Štabo Kūlis: ant kalno stovėjęs švedų kariuomenės štabas, o apačioje prie jo buvo pastatyta žymė. Plačiau žinomas padavimų motyvas apie tai, jog „senuose laukuose ėjusi švedų kariuomenė ir tos kariuomenės vadas norėjęs sugriauti Mosėdžio bažnyčią, bet toj vietoj, kur tas akmuo yra – neregėta galia juos sulaikiusi ir pats vadas pavirtęs į akmenį“.

        Krakių (Nevočių) akmuo, vadinamasis Stabo kūlis, priklauso Lietuvos menhirų – stovinčių akmenų grupei. Tai byloja jo išvaizda, pasakojimai apie šį akmenį, kaip suakmenėjusį žmogų.

1964 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu. 1985 m. akmuo priskirtas prie respublikinės reikšmės geologiniu paminklu, bet 2016 vasario 8 d., įsakymu Nr. D1-88, panaikintas respublikinės reikšmės statusas. Be to jis yra ir archeologijos paminklas.
Skaityti

Akmuo „Šilalės kūlis“

Picture 303Šilalės kūlis yra netoli Mosėdžio seniūnijos,  Šilalės kaimo laukuose, prie plento Skuodas - Plungė (Yra nuo kelio ženklas).

 Šilalės kūlis - tai 5 pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o apimtis – 18,33 m. Kūlio paviršius gruoblėtas, nelygus, tarytum byra dideliais gabalais. Šis granitas ypatingas, vadinamas „rapakivi” granitu. „Rapa” suomiškai reiškia „supuvęs, sutrešęs”, o „kivi” – „akmuo”. Granitą sudaro labai dideli (iki 5-8 cm), vietomis neįprastai suapvalinti, įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga veikiant vėjui, lietui, temperatūros pokyčiams, sudūla ir išbyra. Dideli pailgi, suapvalinti grūdai išlieka, nes jie gana kieti ir atsparūs ardymui. Tokie „kiaušiniai” sudaryti iš dviejų pagrindinių sluoksnių – rausvo ar raudono ortoklazo (viduryje), apsupto plonesniu balto ar pilko plagioklazo apvadėliu. Tai taip vadinamoji „rapakivi’ struktūra, pagal kurią ir atpažįstami šie granitai. Tokie grūdeliai su apvadėliais kaip ir granitus sudarantys specifiniai cheminiai elementai liudija apie ypatingas granitų susidarymo sąlygas.

ISTORIJA: Šilalės kūlis vietos gyventojų dėmesį nuo seno atkreipė savo dydžiu, dėl to ir buvo pavadintas Didžiuoju kūliu (žemaitiškai kūlis – „akmuo“). Padavimai mena, kad po akmeniu miega vėjo sūnus. Riedulys guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės.
            Šalia kūlio apie XVI-XVII a. veikė pagoniška šventykla su židiniu ir akmens aukuru. Joje ugnis kūrenta iki XV – XVIII a., o gal net ir iki XIX amžiaus. Į čia buvusią vietovę buvo galima patekti iš vakarų pusės padarytu akmeniniu taku – kūlgrinda.
Skaityti

Barstytalių pelkė

barstytaliu pelkeBarstytalių pelkė - viena iš didžiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Jos plotas - apie 35 ha. Pelkę supa Barstyčių miškas. Vandens, pelkinės augmenijos, įsiterpusių sausumos salelių mozaikoje prieglobstį randa aibė gyvūnų ir augalų, kuriuos galite stebėti nuo 5 m bokšto. Vandens, pelkinės augmenijos, įsiterpusių sausumos salelių mozaikoje prieglobstį randa aibė gyvūnų ir augalų.

Koordinatės 367191, 6225921 (LKS) arba 21.862579, 56.148593 (WGS).
Skaityti

Paparčių kaštonas

kastonas     Paparčių (Samausko)  kaštonas (Aesculus hippocastanum) - valstybės saugomas botaninis gamtos paminklas. Tai antras pagal storį Lietuvos kaštonas. Jo apimtis 1,3 m. aukštyje yra 4,5 m. Tai unikalus dviejų kamienų medis su storomis, iki žemės, šakomis. Šiam milžinui - apie 150 m., jį pasodino šalimais gyvenę žmonės. Kolūkiniais laikais norėta kaštoną nupjauti, tačiau gamtos mylėtojo Martyno Algirdo Samauskio atkaklumo dėka, medis išsaugotas.
Skaityti

Šauklių akmuo su plokščiadugniu dubeniu

      akmuo su dubeniuŠauklių akmuo su plokščiadugniu dubeniu - valstybės saugoma kultūros vertybė.
      Akmuo randasi nuo kelių Šaukliai-Mosėdis ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Šaukliai-Mosėdis ir 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške.
     Akmuo rausvas, stambaus grūdėtumo, apskritas, apskaldytais šonais, 1,1-1,2 m skersmens, 60 cm aukščio. Apačia aptrupėjusi, viršutinė plokštuma glotni, žemėjanti į vieną pusę. Ties jos viduriu, arčiau krašto iškaltas netaisyklingo apskritimo pavidalo, 50 cm skersmens ir 7-8 cm gylio dubuo plokščiu dugnu ir statmenomis sienelėmis. Saugomos teritorijos plotas – 0,00014 ha.
     Akmenį 1971 m. aptiko netoli gyvenęs rašytojas Romualdas Granauskas ir Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjas gydytojas Vaclovas Intas, ieškoję eksponatų kuriamam muziejui.
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu. 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe ir įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą.
     1971 m. akmens aplinką tyrinėjo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto archeologas Vytautas Urbanavičius, kuris nustatė, kad akmuo su dubeniu yra buvusios pagonių šventyklos aukuras. Jis stovėjo ant duobės krašto, ant iš akmenų sukrauto nedidelio postamento. Pačioje duobėje aptikta ugniavietė. Nuo ugnies akmens apačia apdegė ir smarkiai aptrupėjo. Naikinant šventyklą, akmuo buvo nuo postamento nugriautas ir dubeniu žemyn įverstas į ugniavietę. Po archeologinių tyrinėjimų atstatytas pirminėje vietoje. Senovės kulto vieta, kurioje yra akmuo, datuojama I tūkstantmečio pirma puse – XVI-XVIII a   
Skaityti

Mosėdžio akmuo

Mosedzio akmuo     Netoli Mosėdžio miestelio, garsėjančio savo akmenų muziejumi, pūpso įspūdingas Mosėdžio akmuo. Jo aukštis virš žemės paviršiaus siekia 1,74 m, ilgis – 3,55 m, plotis – 3,34 m. Šis akmuo, kaip ir visi šio krašto rieduliai, yra paskutinio ledyno, slinkusio prieš 26 tūkstančius metų, palikimas. Tačiau tokių apimčių riedulių, esančių Bartuvos upės slėnyje (11,08 m) – yra nedaug.
Skaityti
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą

Gamtos paminklai