Šilalės kūlis yra netoli Mosėdžio seniūnijos, Šilalės kaimo laukuose, prie plento Skuodas - Plungė (Yra nuo kelio ženklas).
Šilalės kūlis - tai 5 pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o apimtis – 18,33 m. Kūlio paviršius gruoblėtas, nelygus, tarytum byra dideliais gabalais. Šis granitas ypatingas, vadinamas „rapakivi” granitu. „Rapa” suomiškai reiškia „supuvęs, sutrešęs”, o „kivi” – „akmuo”. Granitą sudaro labai dideli (iki 5-8 cm), vietomis neįprastai suapvalinti, įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga veikiant vėjui, lietui, temperatūros pokyčiams, sudūla ir išbyra. Dideli pailgi, suapvalinti grūdai išlieka, nes jie gana kieti ir atsparūs ardymui. Tokie „kiaušiniai” sudaryti iš dviejų pagrindinių sluoksnių – rausvo ar raudono ortoklazo (viduryje), apsupto plonesniu balto ar pilko plagioklazo apvadėliu. Tai taip vadinamoji „rapakivi’ struktūra, pagal kurią ir atpažįstami šie granitai. Tokie grūdeliai su apvadėliais kaip ir granitus sudarantys specifiniai cheminiai elementai liudija apie ypatingas granitų susidarymo sąlygas.
ISTORIJA: Šilalės kūlis vietos gyventojų dėmesį nuo seno atkreipė savo dydžiu, dėl to ir buvo pavadintas Didžiuoju kūliu (žemaitiškai kūlis – „akmuo“). Padavimai mena, kad po akmeniu miega vėjo sūnus. Riedulys guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės.
Šalia kūlio apie XVI-XVII a. veikė pagoniška šventykla su židiniu ir akmens aukuru. Joje ugnis kūrenta iki XV – XVIII a., o gal net ir iki XIX amžiaus. Į čia buvusią vietovę buvo galima patekti iš vakarų pusės padarytu akmeniniu taku – kūlgrinda.
Liepos skersmuo – 1,6 m, aukštis – 26 m. Pasodinta maždaug prieš 150 metų. Auga Aleksandrijos seniūnijoje, Klauseikių kaime, sodyboje kurioje yra gyvenusios kelios Gureckų šeimos kartos. Dabar čia įsikūrusi P. Veito šeima. Ankščiau šioje vietoje buvo rengiamos gegužinės. Liepa –Skuodo savivaldybės gamtos (botaninis) paveldo objektas. 
Akmuo „Stabo kūlis“ – Mosėdžio seniūnijoje, Krakių kaime, prie Mosėdžio – Skuodo kelio, netoli Beržupio upelio. Tai 80 cm. ilgio, 40 cm. pločio, 1 m. aukščio akmuo. Tikroji akmens apačia buvo rasta dar 85 cm. gylyje. Akmens viršus kiek smailėjantis, iš priekio žiūrint truputi panašus į sustingusį žmogų.
Barstytalių pelkė - viena iš didžiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Jos plotas - apie 35 ha. Pelkę supa Barstyčių miškas. Vandens, pelkinės augmenijos, įsiterpusių sausumos salelių mozaikoje prieglobstį randa aibė gyvūnų ir augalų, kuriuos galite stebėti nuo 5 m bokšto. Vandens, pelkinės augmenijos, įsiterpusių sausumos salelių mozaikoje prieglobstį randa aibė gyvūnų ir augalų.
Paparčių (Samausko) kaštonas (Aesculus hippocastanum) - valstybės saugomas botaninis gamtos paminklas. Tai antras pagal storį Lietuvos kaštonas. Jo apimtis 1,3 m. aukštyje yra 4,5 m. Tai unikalus dviejų kamienų medis su storomis, iki žemės, šakomis. Šiam milžinui - apie 150 m., jį pasodino šalimais gyvenę žmonės. Kolūkiniais laikais norėta kaštoną nupjauti, tačiau gamtos mylėtojo Martyno Algirdo Samauskio atkaklumo dėka, medis išsaugotas. 
Šauklių akmuo su plokščiadugniu dubeniu - valstybės saugoma kultūros vertybė.
Netoli Mosėdžio miestelio, garsėjančio savo akmenų muziejumi, pūpso įspūdingas Mosėdžio akmuo. Jo aukštis virš žemės paviršiaus siekia 1,74 m, ilgis – 3,55 m, plotis – 3,34 m. Šis akmuo, kaip ir visi šio krašto rieduliai, yra paskutinio ledyno, slinkusio prieš 26 tūkstančius metų, palikimas. Tačiau tokių apimčių riedulių, esančių Bartuvos upės slėnyje (11,08 m) – yra nedaug.
Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje esanti BAST Luobos upė (LTSKU0005) yra išskirta saugoti skaitlingas paprastųjų kūjagalvių ir ūdrų populiacijas. Jos plotas – 458 ha.
Plyti Skuodo rajone, užima 253,79 hektarų plotą. Įsteigtas 1992-09-24, siekiant išsaugoti Laumių mišką su retų augalų ir gyvūnų rūšimis. Priskirtas Natūra 2000 dėl tarpinės pelkės ir liūnų, vakarų taigos, žolingų eglynų, pelkėtų lapuočių miškų požymių ir gyvenančio skiauterėtojo tritono.
Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje esantis Gėsalų geomorfologinis draustinis yra įsteigtas 1992 metais siekiant išsaugoti išsaugoti Vakarų Kuršo aukštumos moreninio kalvyno fragmentą. Draustinio plotas – 325 ha, jis apima visą Viršilų pušyną.
