Logo
Spausdinti šį puslapį

Barstyčių (Puokės) akmuo

 Akmuo lokalizuojasi Puokės kaime, Barstyčių seniūnijoje, Skuodo rajone. Tai didžiausias granitinis akmuo Lietuvoje. Matmenys: ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis – 7,5 m. Sveria apie 680 tonų. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje.

1956 m. buvo pradėta įdėmiau dairytis („kalti“ melioratoriai) į Puokės kaime, vienos sodybos sodo pakraštyje, nedideliu plokščiu apskaldytu paviršiumi iš po žemės prasikišusį akmenį. Prieš jį atkasant iš žemės paviršius tekyšojo apie 1 kv. m plotelis. 1957 m. melioratoriams iš vieno šono plačiau ir giliau įsikasus, paaiškėjo, kad tai besąs labai stambus riedulys, tūnantis raudonai rudame raudulingame priemolyje. Tačiau dar ilgą laiką šis riedulys pragulėjo pusiau atkastas duobėje, kurioje pastoviai laikėsi subėgęs kritulių vanduo. Galų gale buvo pasiryžta, melioratoriams padedant, riedulį iki pamatų atkasti ir aplinką nusausinti taip, kad lankytojai galėtų šią žemyninių ledynų atvilktąją dovaną apžiūrėti iš visų pusių. Šitaip ir padaryta.

Seniau akmuo  buvęs dar didesnis – kažkada nuskaldytas dviejų namų pamatams. Jis vadinamas didžiausiu akmeniu, nes jis esąs didžiausias iš šios rūšies akmenų Pabaltyje.

     Padavime sakoma, kad senovėje, kur dabar guli Puokės akmuo, buvusi senovės lietuvių pagoniška šventovė. Vienos neištikimos vaidilutės užrūstintas dievas Perkūnas šią šventovę užvertė žemėmis, drauge palaidojo ir stambųjį akmenį.

       1990-03-31 „Valstiečių laikraštyje“ buvo paskelbta nauja išplėtota legenda, kurios glaustas turinys yra toks: Labai seniai, kai dar buvo vandeningos upės ir ežerai, o visas kalvotas kraštas priminė gigantišką žydintį sodą, kuriame visi žmonės ir gyvūnai buvo užsiėmę savo darbais, džiaugsmais ir rūpesčiais, pasirodė atėjūnų – žuvėdų – didžiulės valtys ir kiekvienos jų priekyje stovėjo po grėsmingą slibiną. Iškart viskas paskendo liepsnose, liejosi kraujas, žudynės vis nesiliovė. Žyniai prakeikė atėjūnus, kruvinus jų darbus, šaukėsi dangaus keršto. Ir Perkūnas išgirdo. Per dangų ir žemę nusirito drebinantis trenksmas, žaibai skaldė ir skandino valtis, plėšikai žuvėdai su sunkiais šarvais grimzdo į ežero gelmes. Galop audra pakėlė ir ežerą, vėjas jį nusinešė su visomis valtimis. Užsirūstinęs Perkūnas įkandin smarkiai žaibuodamas jas vis spardė, nuo ko šios bematant suakmenėdavo ir, kūliais krisdamos, susmegdavo į žemę ar su debesimis nežinia kur išnykdavo. Dar kartais tie laivai iš praeities atbunda – mat, užpuolikams žuvėdams neduoda ramybės jų padarytos kruvinos piktadarybės. Iškilus iš po žemių didžiulėms valtims, išsipučia šilkinės jų burės, suplevena vimpelai stiebų viršūnėse, suūbauja pelėda, užgieda didysis Baršių gaidys. Ir valtys pajuda, bet kelio atgal į savo kraštą taip ir neranda. Seniau šitaip pasirodydavo ir Puokės akmuo, o ant jo sėdėdavo vienut vienas raguotas žmogus ir liūdnai skambindavo. Jo akmeninė valtis pasukdavo Laumių ežero linkui, o nuo Gaidžių kalno pasigirsdavo laumių choras. Valčiai išnykus paežerės krūmuose, Raganos kalne, mėnesienoje pasigirsdavo pagiežingas pikdžiugiškas juokas: šokdavo raganaitės. Bet vieną kartą, staiga užgiedojus didžiajam Baršių gaidžiui, Puokės akmuo pargrįžęs nespėjo pasislėpti – liko išsikišusi jo viršūnė. Dabar visą atkastą Puokės akmenį galima pamatyti labai pasikeitusį: be stiebo, be šilkinių burių, nors laivą jis vis dėlto primena.

     Barstyčių akmuo įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.

Akmuo paskelbtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 652 geologiniu valstybės saugomu gamtos paveldo objektu.

Barstyčių (Puokės) akmens lokalizacijos vietą galite rasti pagal koordinatės: N 5611.413, E 02153.878.

2019 | Visos teisės saugomos