Šatės

     ShatesIstoriniai duomenys: Šačių miestelis, Skuodo r. Šačių seniūnijos centras, įsikūręs prie Šatos upelio, nuo kurio, kalbininkų teigimu, kilo miestelio pavadinimas. Dabar ši hidroniminė miestelio pavadinimo kilmė iš dalies prarado savo aktualumą, nes tenykščiams Šatės visų pirma asocijuojasi su jose esančiu Ryklės kalnu.
     XVI a. miestelis žinomas kaip kaimas. Manoma, kad Šatės buvo viena iš didžiojo kunigaikščio valdų. 1771 m. Aleksandras Sapiega, vietoje XVII a. pabaigoje Šatėse buvusios medinės bažnytėlės, o gal tik koplyčios, kuri veikė kaip filija, pastatė naują, tačiau irgi medinę Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Ilgainiui ji sunyko. Didelėmis parapijiečių pastangomis, daugiau kaip po šimto metų bažnyčia atstatyta jau mūrinė, kurios raudonos plytos išdegtos iš vietinio Pagramantės kaimo molio. Bažnyčia konsekruota 1892 m. Nuo seno Šates garsina Šv. Jono atlaidai, į kuriuos suvažiuoja žmonės ir iš kitų parapijų.
Svarstant galimus Šačių herbo simbolius, ypač atsižvelgta į miestelyje gyvuojančią etnokultūrinę tradiciją. Būtent kalnas yra vietos žmonių traukos centras, pasivaikščiojimų, susitikimų ir netgi šventa vieta, apipinta legendomis. Pasakojama, kad Šatėse esantis kalnas prarijęs bažnyčią, o jei dvyliktą valandą prie jo ausį pridėsi – išgirsi varpą skambant. Dėl to nuspręsta herbe vaizduoti heraldinę figūrą žalią trikalnį. Senovės lietuvių padavimuose minimuose piliakalniuose nugrimzdusių miestų, dvarų ir bažnyčių motyvas itin dažnas. Kalnai apdainuoti ne vienoje lietuvių liaudies dainoje. Tai ypač populiarus motyvas tiek dainuojamojoje, tiek pasakojamojoje lietuvių tautosakoje. Platesniame pasauliniame kontekste kalnas laikomas dievybės artumo simboliu.
     Lietuvos heraldikos komisijos posėdžių metu kaip galimi simboliai Šačių herbe dar buvo paminėti: varpas, pakalnutės ir kryžius. Nuspręsta atsisakyti pirmojo ir vietoje jo naudoti pakalnučių simbolį dėl jų žiedelių formos, primenančios varpelius, ir jų reikšmės lietuvių pasakojamojoje tautosakoje. Paprastai pakalnutė vadinama angelo skambučiais arba varpeliais. Seniau tikėta, kad išgirdus ausyje skambinant, reikėdavo melstis už dūšią, nes aniolas, skambindamas varpeliu, už ją su velniu varžosi. Su šiuo simboliu susijęs ir kasmetinis Šačių miestelio gyventojų įprotis, t.y. kiekvieną pavasarį eiti skinti pakalnučių ant minėto Ryklės kalno, gausiai apaugusio šiomis gėlėmis. Trečiasis simbolis, papildantis Šačių herbo reikšmę, yra žalias kryžius, kuris tarsi išauga iš ant trikalnio žydinčių pakalnučių. Jis yra aliuzija į Šv. Joną Krikštytoją ir simbolizuoja miestelio gyventojų susitelkimą. Be to, kryžius ant kalno viršūnės – tai arti esančio Dievo simbolis. Šią reikšmę sustiprina skydo auksinė spalva, simbolizuojanti kilnumą ir dorumą.
     Šačių herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2011 m. balandžio 14 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K–6 (422)).
    Svarbesnė literatūra: B. Jasiūnaitė, ,,Velnio kėdė" (mitologinių personažų aplinka frazeologijoje: namai, sodyba, bažnyčia), Baltistica, t. XLII(1), Vilnius, 2007; B. Kerbelytė, Kai milžinai gyveno. Padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis, Vilnius, 1969; B. Kviklys, Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai, t. 2, Boston, 1968 (2-oji fotografuotinė laida, Vilnius, 1992); H. Biedermann, Naujasis simbolių žodynas, Vilnius, 2002; J. Vyšniauskas, Skuodo žemė, Vilnius, 1999.
     Herbo aprašymas: Auksiniame lauke ant žalio trikalnio skydo papėdėje dvi tokios pat spalvos suaugusios pakalnutės su sidabriniais žiedeliais, tarp kurių – žalias kryžius.

Heraldika

Prisijungę 84 svečių ir narių nėra