Aleksandrija

     HerbasIstoriniai duomenys: Aleksandrija – Skuodo rajono savivaldybės seniūnijos centras, įsikūręs prie Skuodo–Mažeikių kelio, netoli Latvijos sienos. Iš pradžių kaimas vadintas Truikinais (Trokiny). Čia 1778 m. kunigaikštis Pranciškus Sapiega pastatė koplyčią. Jai 1797 m. dovanotas valakas žemės, o kaimas pavadintas Aleksandrijos vardu (žemaičiai vadino Aleksandrava). Tiesa senasis Truikinų vardas neišnyko ir net po Pirmojo pasaulinio karo šalia Aleksandrijos buvo vartojamas. Be to, Aleksandrijos pakraštyje iki mūsų dienų išliko Truikinų kaimas. Pagal istorinę tradiciją, Trukinai Aleksandrija pervardinti buvusio Žemaičių vyskupo Aleksandro Sapiegos garbei, nes atseit jis pirmasis apie 1660–1667 m. pastatęs medinę koplyčią. Kitas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius 1862 m. leido statyti naują mūrinę bažnyčią, bet jos statybos po 1863 m. sukilimo buvo uždraustos. Vis dėlto vietos gyventojams pavyko iš Rusijos valdžios išsirūpinti leidimą ir Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia 1865 m. buvo baigta statyti. Parapijos teises įgijo XX a. pradžioje. Nedidelis bažnytkaimis XIX a. buvo valsčiaus, sovietmečiu, nuo 1950 m., – apylinkės centru. Atkūrus nepriklausomybę Aleksandrija 1995 m. tapo seniūnijos centru. Seniūnijos teritorijoje 2009 m. įsteigtos trys Aleksandrijos, Apuolės ir Gėsalų seniūnaitijos.
     Svarstant galimus Aleksandrijos herbo motyvus, vietos atstovai pasakė, kad iš pradžių galvota apie garsiąją Apuolę, bet ji toliau nuo seniūnijos centro. Bažnytkaimyje yra garsi daug kur reklamuojama Šmitos versmė (šaltinėlis), bet bene labiausiai verta dėmesio senų liepų alėja, ypač brangi vyresniesiems Aleksandrijos gyventojams. Į Komisiją atsivežtame herbo piešinyje taip pat vaizduota liepų alėja ir Šmitos versmė. Aptarus visus variantus, nutarta Aleksandrijos herbe pavaizduoti dvi viena į kitą palinkusias žalias liepas taip, kad jos primintų liepų alėjos pradžią ir sudarytų A raidę. Ji rodytų Aleksandriją ir galėtų būti priskirta gerai žinomų „kalbančiųjų" simbolių grupei. Skydo lauką nuspalvinti sidabru, kuris heraldikoje reiškia vandenį; Aleksandrijos atveju gali asocijuotis su minėtuoju Šmitos šaltinėliu. Be to, dvi viena į kitą palinkusios liepos primena arką, arba vartus, kurie Lietuvoje iš seno buvo statomi garbingų svečių sutikimui. Prisiminus, kad Aleksandrija yra pasienyje su Latvija, vartų reikšmė įgauna dar platesnį skambesį, nes jie yra tarsi durys į mūsų kraštą, kad čia garbingų svečių laukiama iš visur. Kita vertus, liepa, kaip Gyvybės medis, iš seno garbintas mūsų protėvių. Ji stebino žmogų savo grožiu, gydomųjų savybių turinčiais žiedais. Liepa laikyta likimą lemiančios deivės Laimos buveine, sieta su moterų gimine ir apskritai moteriškumu. Dar iki garsiųjų liepų alėjų parkuose, liepos Lietuvoje sodintos aplink sodybas, šaltinius, kaimus ir dėl to ėmė simbolizuoti bendrijos centrą. Taigi liepa yra grožio, gyvybės, moteriškumo ir bendruomeniškumo simbolis.
     Aleksandrijos herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2011 m. vasario 24 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K–3 (419)).
Svarbesnė literatūra: B. Kviklys, Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai, t. 4, Boston, 1968 (2-oji fotografuotinė laida, Vilnius, 1992); E. Rimša, Heraldika. Iš praeities į dabartį, 2-oji papildyta laida, Vilnius, 2004; Simbolinių reikšmių žodynas, sud. L. Lapinskienė, Panevėžys, 2007.
     Herbo aprašymas: Sidabriniame lauke iš žalios skydo papėdės išauga dvi viena į kitą viršūnėmis ir šakomis palinkusios žalios liepos, suformuodamos A raidę.
     Komisijos pirmininkas Edmundas Rimša.
Aleksandrija1
Aleksandrija2

Heraldika

Prisijungę 86 svečių ir narių nėra