Skuodo mūšio vieta

IMAG0663Skuodo mūšis (Scoden, Sckoden) įvyko 1259 m. prie Skuodo (jis tada priklausė Ceklio žemei). Pagal archeologinius kasinėjimus nustatyta, kad ši vieta galėjo būti apie 6 kilometrai į pietvakarius nuo Skuodo, dabartiniame Luknės kaime.

Kuldigos (Goldingen) komtūras Bernhardas von Harenas, prisivijęs su grobiu grįžtančius žemaičius, Skuodo laukuose bandęs jiems pastoti kelią. Bet Bernhardo von Hareno vadovaujama kariuomenė susirėmimo su žemaičiais metu buvo visai sumušta. Mūšyje žuvo 33 riteriai ir didelė dalis Livonijos kariuomenės pusėje kovojusių kitų karių. Kompiliatyvinė Fabricijaus XVI a. Livonijos kronika nurodo, jog tąsyk prie Skuodo žuvo 1 500 Ordino kariuomenės karių. Šie faktai, anot šių dienų istorikų, yra kiek perdėti.

Pergalė prie Skuodo dar daugiau drąsos suteikė patiems žemaičiams. Jie stipriau ėmė priešintis Ordinui. Kovodami su juo, po metų Durbės mūšyje žemaičiai šventė dar didesnę, Pabaltijo šalių istorijoje dar reikšmingesnę pergalę.

Skuodo mūšio vieta Skuodo rajono gyventojų rūpesčiu paženklinta trimis liaudies meistrų sukurtais stogastulpiais. Jie padaryti 1998–2003 m. įgyvendinant tuometinio Skuodo rajono savivaldybės paminklotvarkininko, žemaičių kultūros draugijos Skuodo skyriaus pirmininko Evaldo Razgaus projektą „Žengdami į ateitį, neužmirškime praeities“. Spėjamo mūšio vietoje pasodintas ąžuolynas.

Istoriniai memorialiniai objektai

Prisijungę 129 svečių ir narių nėra