Ylakių miestelio istorinė dalis

1234  Ylakių kaimo vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1568 m. Jokūbo Laskofskio sudarytame Grūstės valsčiaus plane. Kaimas minimas ir 1583 bei 1596 m. Skuodo valsčiaus inventoriuje, kuriame nurodyta Marko Ylokaičio, Skuodo ir Grūstės pavietininkio pavardė. Kaimui įsikūrus per Valakų reformą, Ylakiai buvo linijinio plano gyvenvietė. Skuodo dvaro inventoriuje 1647 ir 1684 m. Ylakiai vis dar vadinami kaimu. 1684 m. gyveno 47 šeimos, veikė karčema. 1625 m. Leonui Sapiegai tapus Skuodo dvaro savininku, 1640 m. pastatė pirmą medinę bažnyčią. 1701 m. Aleksandro Sapiegos iniciatyva pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1708 m. minimas Ylakių dvaras ir jame buvusi plytinė.

  1725 m. Ylakių vaitystės inventoriuje Ylakiai vadinami miesteliu. Miestelis užėmė kvadratą, kurio kiekvienas šonas buvo lygus 66 virvėms ir 2 rykštėms. Trijuose kvadrato šonuose išsidėstė miestelėnų sklypai, ketvirtąjį šoną užėmė bažnyčia. Paminėtos Liepojos ir Šačių gatvės, taip pat lokalizuotos dar kitos gatvės, iš viso suplanuotos 8.

  Nuo 1717 m. (1684?) miestelio planas iš esmės pasikeitė. XVIII a. per. Buvo išplėsti ė vakarus nuo ankstesnės kaimavietės. Aikštė buvo įrengta Liepojos (Skuodo) – Židikų, Sedos kryžkelėje, t. y. į vakarus nuo bažnyčios, o kiti aikštės šonų sklypai išmatuoti tuščioje teritorijoje. Aikštė suplanuota 3/3 virvių (141/141 m). manoma , kad 1725 m. aikštė buvo susidariusi, nors ne visi aplink ją esantys sklypai buvo apstatyti. Nepaisant Sapiegų pastangų suformuoti prekybos ir amatų centrą, Ylakiai auga menkai. 1773 m. miestelyje gyveno 55 šeimos, o žydų – kelios šeimos. 1748 – 1751 m. 55 – 59 činšo mokėtojų šeimos.

  XVIII a. II p. sudarytame Skuodo seniūnijos plane Ylakiai pažymėti kaip teritorija, kurioje gatvės neužfiksuotos. 1774 m. miestelyje buvo 30 dūmų, iš jų vaito ir trijų žydų. 1785 m. perstatyta Ylakių bažnyčia. XVIII a. pab. miestelio plėtros kryptis pasikeitė – plėstis pradėjo Skuodo kryptimi artėdami prie Stripinų kaimo, kuris 1684 m. dar neminimas, o 1774 – 1799 m. jame buvo 11 dūmų.

XIX a. per. Ylakiai tapo valsčiaus centru. Nuo 1804 m. veikė parapijinė mokykla. Už Sapiegų dalyvavimą 1831 m. sukilime Skuodo bei Sedos valdos buvo paimtos į valstybės iždą. 1833 m. buvo 60 namų (vienas mūrinis), medinė bažnyčia, 5 krautuvės ir 6 smuklės. 1847 m. paminėta valsčiaus valdyba ir žydų pirtis. 1894 m. įvykusiame surašyme, miestelyje gyveno 1367 gyventojai (775 žydai), buvo katalikų bažnyčia, valstybinė mokykla, sinagoga su žydų mokykla, evangelikų liuteronų maldykla, valsčiaus valdyba, 2 špitolės, 35 krautuvės, 11 aludžių.

1911 m ir 1917 m. gaisrų metu sudegė dauguma namų. Nuo 1919 m. Ylakiai priskirti Mažeikių apskričiai. Apie 1925 m. pastatyta medinė sinagoga, mūrinė pieninė ir mokykla. Iki 1930 – 1932 m. atstatyti visi aikštę formavę pastatai. Išsiskyrė namai su įstiklintomis verandomis, dalis namų buvo su ertikiais. 1931 m. pagal Mažeikių apskrities inž. P. Lelio projektą pastatyta mūrinė baptistų bažnyčia. 1930 – 1932 akmenimis išgrįsta aikštė ir pagrindinės gatvės.

1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, miestelyje buvo vykdomi visam kraštui būdingi pertvarkymai. Keliolika šeimų 1940 m repatrijavo į Vokietiją, o 1941 m. nužudyti 475 miestelio gyventojai, kurių dauguma buvo žydų tautybės.

1949 m. Ylakiuose sukurtas kolūkis, o po 1950 m. tapo apylinkės centru. Naujai steigiamos visuomenės įstaigos, pradžioje kūrėsi didesniuose pastatuose, kurių dalis buvo tušti, todėl iki 6 dešitm. pab. statybos miestelyje nevyko. Statybos pokyčiai įvykę po 1957 m. pakeitė istorinės miestelio dalies vaizdą.

Ylakių miestelio istorinė dalis (u.k. 17083) įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą nuo 1993-12-02 ir suteiktas registrinio objekto statusas.

Istoriniai memorialiniai objektai

Prisijungę 24 svečių ir narių nėra