Jūs esate čia:Titulinis>>Kuo įdomus Skuodas

Kuo įdomus Skuodas

Didžiausiu akmeniu Lietuvoje, kitais ledynmečio reliktais

  • Skaityti: 1260 kartai
Šauklių geologinis draustinis, kurio plotas 162 ha. Jame saugomas landšaftas su gausybe riedulių, kuriuos ledynai prieš 12-13 tūkstančių metų atnešė iš Švedijos, Vakarų Suomijos, Baltijos dugno uolienų klodų. Netoli Barstyčių guli didžiausias Lietuvos riedulys, atneštas ledynų iš Suomijos pietvakarių prieš 13-14 tūkstančių metų. Jis susidaręs iš stambiagrūdžio granito, jo ilgis…
Skaityti

Seniausia Lietuvos gyvenviete, kitu kuršių genties paveldu

  • Skaityti: 2231 kartai
Aštuoni kilometrai į pietryčius nuo Skuodo yra Apuolės landšaftinis ir istorinis draustinis. Plotas 40 ha. Jame saugomas Vakarų Kuršo vaizdingas kalvų kompleksas, Apuolės piliakalnis, seniausios Lietuvoje gyvenvietės, istoriniuose šaltiniuose paminėtos 853 m., ir senkapio liekanos. Apuolės piliakalniu naudotasi nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki XIII a. Jis priklausė kuršiams, kurie…
Skaityti

Ankstyva savivalda, kitais svarbiais įvykiais

  • Skaityti: 988 kartai
Skuodo vardas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 m. kaip Kuršo teritorijos dalis. 1259 m. kunigaikščio Algmino vadovaujama žemaičių kariuomenė prie Skuodo sumušė Livonijos ordino kariuomenę, žuvo 33 riteriai, daug eilinių karių. Skuodo reikšmė pradėjo didėti tuomet, kai 1523-1529 m. buvo nustatyta tikslesnė Kuršo ir Žemaičių riba, kai jis tapo…
Skaityti

Ne tik Bareikių miesto dingimo paslaptimi

  • Skaityti: 1052 kartai
J. Chodkevičius tapęs Skuodo savininku, tame pat Grūstės valsčiuje įkūrė naują miestą, kurį pavadino legendinio Chodkevičių giminės pradininko vardu – Bareikiais. Juose 1568 m. jau buvo 93 sklypai su namais, bažnyčia, turgaviete ir 6 gatvės – Skuodo, Gėsalų, Livonijos, Bažnyčios, Platelių ir Dvaro. Bareikiams priklausė 86 valakai ir 20 margų…
Skaityti

Geografine padėtimi

  • Skaityti: 1214 kartai
Ant stalo ištiestame ar ant sienos pakabintame šalies administraciniame žemėlapyje Lietuva prasideda nuo Skuodo. Numeruotame žemėlapyje prie Skuodo rašomas vienetas. Visais amžiais iš Skuodo į Rygą buvo arčiau (per 200 km), nei iki Vilniaus (per 360 km.) ar Kauno (per 260 km). Skuodas iš visų Lietuvos Respublikos rajonų centrų yra…
Skaityti

Ryškiausiu žemaitiškumu

  • Skaityti: 1471 kartai
Skuode ir rajone beveik visi mąsto ir rokoujės žemaitėškaa. Kalbininkų ir kitų mokslininkų nuomone taip yra dėl to, kad Skuodo rajonas yra Žemaitijos ariergarde ir ilga linija atsiremia į Latviją, kurios kalba artimesnė žemaičiams. Be to, Skuodo rajonas toli nuo šalies pramonės ir kultūros centrų, jame nebuvo statomi tokie gigantai,…
Skaityti

Kaimiškumu, agrariškumu

  • Skaityti: 1018 kartai
Kaizeriniams okupantams iki Skuodo 1915 m. nutiesus geležinkelį, vagonais Vokietijon iškeliavo didžioji dalis Skuodo žemės miškuose užaugę medžiai. Todėl rajono miškingumas ir šiandien nesiekia 17 proc., kai Lietuvos miškingumas 29 proc. Neišlikus dvarų ir prie jų buvusių želdinių, parkus prie savo sodybų ėmėsi kurti valstiečiai, kolūkiečiai – Izidorius Navidanskas, A.…
Skaityti