Logo
Spausdinti šį puslapį

Viršilų akmuo

virš akmuoViršilų akmuo (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 25462; senas registro kodas –  M197) – 0,8 km į pietryčius nuo Lietuvos – Latvijos sienos, Kretingos miškų urėdijoje, Skuodo girininkijoje, Viršilų miške.
Akmuo – ritinio formos. Aukštis 0,6 m, ilgis rytų-vakarų kryptimi – 1,36 m, plotis 1,34 m. Ant akmens – 1989 m. pastatyta ornamentuota medinė koplytėlė. Visa teritorija aptverta medine tvora.
Kultūrinė Viršilų akmens vertė – istorinė, mitologinė, sakralinė.

viršilų kolytėlėLegendos apie Viršilų akmenį:

1.  Netoli Latvijos sienos buvo statomas malūnas. Šiam malūnui statyti akmenys vežami iš visų pusių. Vežė akmenis ir iš pušyno pakraščio, kur dabar yra Liubinų sodyba. Vežė su arkliais vežėčiuose, bet ties ta vieta, kur dabar yra akmuo su koplytėle, ėmė tas, pats didžiausias akmuo ir nukrito. Vyrai buvo jau labai pavargę ir to akmens nebegalėjo užritinti ir nuvežti. Tą vakarą akmuo liko gulėti ten. Kitą dieną vyrai vėl mėgino nuvežti tą akmenį, bet ir vėl nieko nepadarė. Akmuo liko ten gulėti. Tuo metu Jakienės  sesuo buvo Amerikoje ir ten būdama susapnavo, kad Lietuvoje, pušyne, yra akmuo ant kurio reikia pastatyti koplytėlę. Pradžioje ji nekreipė į tai dėmesio, bet vėliau, grįžusi į Lietuvą ir pamačiusi, kad tikrai yra tas akmuo pradėjo vykdyti sapno įpareigojimus.
Ant šio akmens pastatė koplytėlę. Bet jai ne ilgai buvo skirta būti. Ją sudegino. Liko tik  didysis akmuo vėl tuščias.  1949- 1950 metais antrą kartą koplytėlė buvo vėl statoma. Statybos darbų ėmėsi  Mykolas Jonkauskas. Statė ją todėl, kad norėjo, kad sveika atgal į tėvynę grįžtų duktė Adelė. Ją vienturtę dukrą, kartu su vyru ir vienerių metų sūnumi išvežė į Sibirą.
Pradėjus statybos darbus atėjęs girininkas –revizorius pradėjo klausinėti kas čia vyksta. Jonauskas pasakė, kad jo motina jiems yra palikusi 700 rb. ir jis nutaręs, kad už juos geriau pastatys koplytėlę negu juos pragers. Girininkas – revizorius pasakė, kad protingai darai. Koplytėlė išbuvo lygiai 10 metų. Vieną vakarą  žmonės besimelsdami  prie koplytėlės  matyt paliko neužgesintas žvakes. Naktį žmonės pamatė ugnies liepsnas, nuskubėję užgesinti jau nebegalėjo. Sudegė viskas iki paskutinio medelio. Buvo apsvilusios aplinkui augančios eglės. Vėl liko akmuo tuščias.
Vėliau 1989 m. Genutė ir Juozas   Varapnickai vėl ėmėsi atstatymo darbų. Pagal senąją nuotrauką architektas Raimondas Sebeckis padarė projektą, o koplytėlę darė liaudies architektas Juozas Gadeikis. Koplytėlės darbams pinigų davė visi kaime gyvenantys žmonės tiek, kiek kas galėjo. Prie koplytėlės buvo laikomos mišios. Gegužės mėn., kaip ir seniau, čia giedama Gegužines giesmes kaimo žmonės visą gegužės mėnesį.

2. Prieš 100 metų malūnininkas Dominykas Intas per girią vežė labai didelį akmenį savo vandens malūno užtvankai. Beveždamas įklimpo. Atėjus nakčiai, Intas susapnavo Šventąją Mergelę Mariją, kuri pasakiusi, kad ant akmens reikia pastatyti koplytėlę.

Viršilų akmenį galime rasti pagal koordinates: 21.767, 56.33 (WGS).

 

2019 | Visos teisės saugomos