Muziejuje demonstruojami surinkti istoriniai eksponatai: senoviniai įrenginiai, prietaisai, įrankiai, baldai, namų apyvokos reikmenys. Ekspozicija pateikta atstatytose rąstinėse klėtyse. Atskirai demonstruojami motociklai. Šalia veikiančioje kalvėje galima išbandyti kalvio amatą.
ISTORIJA: 2007 metais 36 arų plote, buvo įkurtas senove dvelkiantis žemdirbio muziejus. „Pirmąjį muziejaus eksponatą - senovines girnas - už simbolinę kainą atidavė kaimynas, malūnininkas Grabauskas. Per metų metus susikaupė visokių žemdirbio įrankių, Liepojos metalurgų padarytų plūgų plūgelių.“- pasakojo muziejaus įkūrėjas V. Mitkus. Šiuo metu muziejus yra papildomas naujais eksponatais.
EKSPOZICIJOS: Akmenys originaliai "įrėmina" Mitkų sodybą, metalo įmonę ir muziejų, o kiemą puošia unikalūs kalvystės darbai - geležiniai vabzdžiai ir drakonai. Iš visos Lietuvos atvyksta žmonės užsisakyti įvairios paskirties žemės ūkio padargų ar puošmenų savo namams. Akmenys sugrupuoti pagal dydį, formą, spalvą, struktūrą (suakmenėjusios kriauklės) ir kitas (energetines) savybes. Atvežti iš aplinkinių kaimų laukų, Pakalniškių žvyro karjero, padovanoti užsienio šalių turistų.
Žemės arimo, purenimo, sėjos, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo, surinkimo, suvežimo, iškūlimo, išvalymo, priemonės: žagrės (žumbiai), plūgeliai, plūgai, virbalinės ir spyruoklinės (drapakai) akėčios, volai (ruiliai), dalgiai, šienapjovės, javų kertamosios, arkliniai grėbliai (grėbarnės), bulvių kasamosios, vežimai (ratai), maniežai (rusvelkiai), garo (dampiai) ir vidaus degimo varikliai (motorai, blakstonai), kuliamosios, arpai, fuchteliai, malimo girnos, šiaudų kapoklės, akselinės šiaudapjaustės. Kanapių ir linų pluošto paruošimo, linų galvučių iškūlimo įrankiai, prietaisai: karštuvai nurautų linų galvutėms nuo stiebelių atskirti (šukoučiai), linamušės (kultuvės), išdžiovintų stiebelių-šiaudelių rankiniai laužytuvai, laužtuvai, maniežiniai mintuvai, brauktuvė, brauktuvai. Statybininkų, stalių įrankiai, medžio pjovimo, apdirbimo mašinos, plytų darymo formos. Arklinės ir kitokios transporto priemonės, pakinkai. Namų apyvokos, buities reikmenys, baldai, interjero detalės, verpimo rateliai, audimo staklės, žibintai,lempos. I ir II pasaulinius karus primenantys eksponatai.
Taip pat eksponuojami daiktai iš Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos.
Dėl ekskursijų reikia susitarti iš anksto su Virginijumi Mitkumi tel. 8 686  703 27

 Nuoroda https://youtu.be/hGqCiaiw3Tk

 ,,Šauklių tundra“ - tai Šauklių kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas yra 82 ha.
,,Šauklių tundra“ (kadagynas) prasideda trys kilometrai į pietvakarius nuo Mosėdžio, 1 km. į pietryčius nuo Šauklių. Čia saugomas unikalus vietovės landšaftas, kur yra itin daug prieš 12–13 tūkstančių metų, slenkant ledynams, iš Švedijos, Vakarų Suomijos, Baltijos jūros dugno uolienų klodų atneštų riedulių. Daugybė jų yra iškilę į paviršių.
Šauklių tundrai 1971 m. buvo suteiktas draustinio statusas. Dabar jis priklauso Salantų regioniniam parkui. Šauklių draustinyje saugomas kraštovaizdis, artimas Lietuvos poledynmečio tundrai, taip pat iš Suomijos, Švedijos, Alandų salų ir Baltijos dugno ledyno atnešti 0,3 – 3 m. skersmens rieduliai, kurių bendras tūris – 300 tūkstančių kubinių metrų. Čia auga 125 rūšių augalai, tarp jų – 6 m. aukščio kadagiai. Riedulyne gyvena ir veisiasi daugybė driežų, pilkųjų rupūžių, gluodenų. Yra saugomų augalų – vyriškųjų gegužraibių, stačiųjų atgirių, riedulynuose augančių gūbriuotųjų ir daugialakščių saitakerpių, augavietės bei gausiausia šiame regione tetervinų populiacija.
Šauklių riedulyne - kadagyne įrengtas "Pažintinis takas". Juo keliaujama apie 1–2 val. Yra poilsio aikštelė, vandens telkinys. Salantų regioninio parko direkcija Šauklių riedulyno pažintiniame gamtos take įrengė 300 m. ilgio medinės dangos pėsčiųjų taką. Šis medinis lentų takas, prasidedantis kiek toliau nuo pagrindinio įėjimo į riedulyną, pėsčiųjų gamtos tako pabaigoje, yra pritaikytas ir neįgaliems riedulyno lankytojams.

      Šauklių tundroje, apgyvendinti lankytojų akims itin egzotiški kalnų avinai, vadinami muflonais. Tai yra didžiausia Lietuvoje muflonų banda, gyvenanti aptvare laukinėmis sąlygomis.

LEGENDA: Šauklių draustinio akmenys, anot legendos, tai suakmenėję žuvėdų (švedų) kariai. Jie norėję pavergti mūsų (Skuodo) kraštą. Už tai į šias žemes įsiveržusius neprietelius pagonių dievai nubaudė – pavertė juos akmenimis. Ir klūpėsią jie čia sulinkę amžių amžius, kol jų viršūnės