Krakių ąžuolas-  gamtos paveldo objektas – augantis Pušų g. 5, Krakių kaime, Mosėdžio seniūnijoje, Skuodo rajone. Valstybės saugomu gamtos paveldo objektu Krakių ąžuolas  paskelbtas 2016 m. Saugomų teritorijų valstybės kadastre registruoto ąžuolo aukštis 19.5 m., apimtis 1.3 m. aukštyje - 4.9 m. Šie duomenys buvo  nustatyti ( ąžuolas išmatuotas) 2015 m. Ąžuolo lajos skersmuo ~ 20 m.

Krakių ąžuolo augimo vietą galime rasti pagal  koordinatės: 349531,3; 6231548,7.

  Paparčių juodalksnis – gamtos paveldo objektas – augantis Paparčių kaime, Barstyčių seniūnijoje, Skuodo rajone. Juodalksnis auga  Žemaitijos nacionalinio parko buferinėje apsaugos zonoje.  Juodalksnis išsiskiria įspūdinga išvaizda: aukštis – 21,1 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,75 m. Valstybės saugomu gamtos paveldo objektu paparčių juodalksnis paskelbtas 2016 m.

  Paparčių juodalksnio augimo vietą galime rasti pagal  koordinatės: 56.141492, 21.925693.

   Pūkštės kalnas - Važiuojant iš Barstyčių link Salantų, 3 km pasukus į kairę, Kruopių kaime, Barstyčių seniūnijoje, Skuodo rajone. Kalnas yra geomorfologinis gamtos paminklas ir patenka į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją. Kalno teritorija patenka į        Alkakalnio apsaugos zoną. Plotas – 10,218 ha. Tai didelis pailgos formos kalnagūbris, ištįsęs rytų–vakarų kryptimi, kurio aukštis nuo papėdės – 15 m, ilgis – 150 m, plotis – 90 m. Ant Pūkštės kalno buvo įrengtas trianguliacijos bokštas. Čia yra aukščiausia Skuodo rajono vieta – 171 m virš jūros lygio. Gamtos paminklu Pūkštės kalnas paskelbtas 1997 metais.

   Seni žmonės pasakoja, kad Tado Kosciuškos sukilimo metu, 1794 m., jame buvusi įrengta lietuvių ir lenkų kareivių mokykla. Kalno viršūnėje buvęs aukštas bokštas, iš kurio sukilėliai dieną ir naktį sekę rusų judėjimą. Rusai negalėję bokšto pastebėti, nes greta stovėjusi jį gerai dengianti pušis. Mūsiškiai, pralaimėję mūšį, šiame kalne užkasę 9 statinaites aukso – savo iždą. Kadangi kalnas labai didelis, tai niekas negalėjo užeiti tos vietos, kur buvo įkasti pinigai. Naktį ant to kalno atlekiančios įvairios šmėklos, kurios gainioja, gąsdina atėjusiuosius pinigų ieškoti. Vieną naktį lobių ieškotojai išgirsta lyg atlekiant milžinišką paukštį, kitą – medžių viršūnėmis, lyg vilkai staugdami, bėga žvėrys. Kitas padavimas liudija čia buvus pilį, kurią valdęs Pokštas. Kartą tą pilį užpuolę priešai, kurie išžudę pilies gynėjus ir jų vadą Pokštą.

  Pūkštės kalną galime rasti pagal koordinates: 56.135761, 21.846429.

  Nuotrauka Stanislovo Vyšniausko.

    Šauklių akmuo – stambus riedulys, stūksantis Šauklių kaime, Mosėdžio seniūnijoje, Skuodo rajone. Jo aukštis – 2,80 m, ilgis – 5,10 m, plotis – 2,50 m, perimetras – 12,80 m.

    Žymintis Šauklių gyvenvietės pradžią iš pietų, nuo Salantų pusės. Jis yra gamtinio kraštovaizdžio ir geologijos paveldo objektas, paskelbtas valstybės saugomu 2001 m.

    Akmuo – rausvas granitas, virš žemės iškilęs 2,8 m. Jo atskeltoje priekinėje plokštumoje, vienoje eilėje, pritvirtinto vietovardžio „Šaukliai“ raidės. Yra išlikusios ankstesnių tvirtinimų žymės (anksčiau buvo „rašoma“ dviem eilėmis „Šauklių kaimas“). Ant jo pritvirtintos nedidelės lentelės byloja sovietmečiu vykdytus melioracijos darbus ir žymaus kraštiečio atminimą. Kairėje pusėje pritvirtinta blizgi lentelė su įrašu „1981 m. birželis. Nusausintas paskutinis hektaras užmirkusių žemių „Aušros“ kolūkyje“ (šis kolūkis buvo įsikūręs Šaukliuose), dešinėje – juodos spalvos lentelė profesoriui Vaciui Miliui(1926-2005).

   Dalis Šauklių riedulio panaudota Palangoje, ant jo 1961 m. pastatyta skulptūra „Jūratė ir Kastytis“.

   Akmenį galite rasti pagal koordinates : 56°07′12″š. pl. 21°34′02″r. ilg.

      Ąžuolas auga Ąžuolo g. 14, Margininkų kaime, Ylakių seniūnijoje. Ąžuolo apimtis 1,3 m aukštyje yra  4,31 m. Ąžuolas auga privačiame žemės sklype. 1985 m. ąžuolas paskelbtas vakarų rajono gamtos paminklu. Margininkų ąžuolas yra  Skuodo rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas.

       Margininkų ąžuolo augimo vietą galime surasti pagal koordinates: 56.311945, 21.950100.

   Ąžuolas auga Kalnėnų kaime, Aleksandrijos seniūnijoje. Ąžuolo apimtis 1,3 m aukštyje yra  4,04 m. Ąžuolas auga eglaitėmis apsodintame miške. Ąžuolo pavadinimas kilo nuo netoliese esančios sodybos savininko, kuris rūpinosi ąžuolu vardu. 1985 m. ąžuolas paskelbtas vakarų rajono gamtos paminklu. Žukausko ąžuolas yra  Skuodo rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas.

           Žukausko ąžuolo augimo vietą galime surasti pagal koordinates: 56.289075, 21.809045.

      Ąžuolas auga Klauseikių g. 15, Klauseikių kaime, Aleksandrijos seniūnijoje. Ąžuolo apimtis 1,3 m aukštyje yra  4,32 m. Ąžuolas pasodintas maždaug prieš 200 metų Kuokščių šeimos sodyboje. 1985 m. paskelbtas gamtos paminklu. Ąžuolas yra Skuodo rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas.

      Kuokščio ąžuolo augimo vietą galime surasti pagal koordinates: 56.2851565, 21.7301685.

       Visgaudžių akmuo  lokalizuojasi - Visgaudžių kaime, Ylakių seniūnijoje, Skuodo rajone. 2019 m. Visgaudžių akmuo „Karstas“ paskelbtas Skuodo rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektu.

       Tai smulkiagrūdis rusvas granitas, 4,2 m ilgio, apie 1,7 m pločio, iki 2,2 m aukščio. Prieš akmenį atkasant kyšojo tik maždaug 45–55 cm aukščio viršutinė jo dvišlaitė dalis (tai buvo į karstą panaši dalis). Žmonės patikėję, kad po akmeniu gali būti paslėptas lobis, akmenį atkasė ekskavatoriaus kaušu.

       Visgaudžių akmuo „Karstas“ – vadinamas Velnio karstu.

       Pasakojimai:

      a) Sakoma, kad tai panašus į karstą akmuo, o po akmeniu esąs palaidotas velnias.

     b) Po akmeniu pakasta aukso statinė. Ją paslėpusi kariuomenė ir po to užvertusi tą vietą akmeniu.

     c) Kartą žmogus pamiškėje arė lauką ir pamatė iš miško ateinančią gaują velnių. Žmogus persigandęs paliko arklius, žagrę ir parėjo namo. Žmonės kalba, kad po eglyną vaikščiojo Velnio dvasia ir visus gąsdino. Visi žmonės bijoję pro tą mišką praeiti.

    Akmens lokalizacijos vietą galime atrasti pagal koordinates: 56.322712, 21.899180.

   Strulių liepa auga šalia sodybos Luknių g. 11, Kulų II kaime, Skuodo rajone. Liepa 2019 m. paskelbta Skuodo rajono savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu. Jos apimtis 1,3 m aukštyje yra  3,50 m. Šios liepos augimo vieta žymi buvusį Strulių vienkiemį (ūkį). Tai buvusi gana didelė sodyba; iki melioracijos (7-to dešimtmečio pradžia) čia dar buvo trobesių pamatai, didelis sodas, du tvenkiniai, perskirti gal poros metrų sausumos juosta. Melioracija viską sulygino, liko tik ta liepa. Šią liepą globoja ir prižiūri buvusio vienkiemio (ūkio) palikuonys Girkantai.

Liepos augimo vietą galite rasti pagal koordinates: 56.25188, 21.46191.

   Paparčių ąžuolas auga Paparčių kaime, Barstyčių seniūnijoje, Skuodo rajone. Ąžuolas 2019 m. paskelbtas Skuodo rajono savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu. Jo apimtis 1,3 m aukštyje yra  4,17 m. Šio ąžuolo augimo vieta pažymėta legenda-pasakojimu.

    Legenda apie Paparčių ąžuolą. Pasak vietinių gyventojų, menančių ąžuolo atsiradimą, medis mena skaudžią meilės istoriją. Legenda byloja, kad Paparčių kaime gyveno gražuolė ūkininko dukra, kurią įsimylėjo du jaunuoliai. Merginai patiko abu jaunuoliai, ir ji niekaip negalėjo išsirinkti su kuriuo likti visam gyvenimui. Vienas iš jaunuolių, žūtbūt siekdamas merginos rankos ir širdies, sumanė žiaurią klastą. Pasislėpęs už ąžuolo su ginklu rankoje laukė, kol į pasimatymą ateis jo konkurentas. Pasirodžius vaikinui, vienintelis šūvis buvo mirtinas. Klastūno užmačios išsipildė, jis gavo gražuolę merginą į žmonas, ir netgi sugebėjo išsisukti nuo bausmės už žmogžudystę. Pora ilgai ir laimingai gyveno, užaugino būrį puikių vaikų.

    Ąžuolo augimo vietą galima surasti pagal koordinates: 56.148915, 21.900702.