Amatas - drožyba, keramika, grafika.

 Tel. nr. : 8 615 89273 el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Gimė 1944 04 13 Klauseikių kaime, Ylakių valsčiuje. Prie medžio pripratino tėvas, senelis – visas gyvenimas, keramikos mokinosi, grafikos ėmėsi savarankiškai. Į Tautodailininkų sąjungą jį priėmė Klaipėdoje 1985 m. Parodose dalyvavo atsitiktinėmis progomis. Už kūrybą rimtesnių apdovanojimų negavo – tik Padėkos raštus.

            Už kūrybinį vadovą buvo Skuodo rajono medžio drožėjų stovyklose 1984 m. Lenkimuose, 1987 m. Skuode, 1988 m. Gėsaluose. Parengė kraštotyros darbą „Liaudies dailė Skuodo rajone iki 1987 m.“

            Kraštietė menotyrininkė Simona Macevičiūtė 2013 m. sudarė „Tautodailininko Juozo Vyšniausko kūrybos katalogą“.

Juozo darbai

Amatas - Tekstilė. Mezgimas

Tel. nr. 867613978

 el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  

         Gimiau 1970 metų vasario pūgoms siaučiant gražiame Viršilų kaime, Aleksandrijos seniūnijoje, Skuodo rajone. Mezgiau nuo mažumės, pirma mediniais virbalais, vėliau paėmiau tikrus plieninius.
Nuo 2010 metų spalio mėnesio esu LTS Žemaitijos skyriaus Skuodo sekcijos narė.

Parodos:
2011 metų vasario mėnuo , Klaipėda, galerija „Marginiai“ autorinė paroda „Paskui lino siūlą“
2013 metų liepos mėnuo, Gėsalai, 760 metų jubiliejaus proga  autorinė paroda „Užaugo linelis“
2014 metų lapkričio mėnuo,  Klaipėda, galerija „Marginiai“ autorinė paroda „ Lino taku į Kalėdas“
Nuotraukos iš parodos publikuotos Tautodailės metraštyje Nr.27:

  Amatas - audėja   

   Adresas: Jaunimo g. 13, Ylakiai, Skuodo rajonas

    Tel. Nr. 8 687 82985 

     El.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

   

      Gimiau 1956 m. balandžio 28 d. Kaune. Mėgau megzti ir nerti vašeliu. Austi pradėjau 2013 m. pabaigoje, vyro Jono Korsako pagamintomis staklėmis. Mokytoja - audėja tautodailininkė Bronislava Steponavičienė. Į LTS-gą priimta 2015 m. Surengtos parodos: po keletą parodų Ylakių kultūros centre ir bibliotekoje, Skuodo muziejuje, Mosėdžio akmenų muziejuje, viena - Kretingos muziejuje (Žiemos sode). Savo gaminius  ir audimą gyvai pristatau Anikės aikštėje, Klaipėdoje. Dalyvauju Skuodo ir kaimyninių rajonų miestelių šventėse ir renginiuose. Vedu edukacinius užsiėmimus Audimo kampelyje ir Amatų centre veikiančiuose Skuodo rajono kultūros centro Ylakių skyriaus patalpose, Sedos g. 1, Ylakiai, Skuodo raj. Organizuoju išvažiuojamuosius edukacinius užsiėmimus pagal iškvietimą, kur pristatome ne tik audimą, bet ir folklorą (pasakas, mįsles, žaidimus, susijusius su audimu, verpimu, skalbimu). Kartu su Ylakių skyriaus folkloriniu ansambliu „Alda“ parengėme programą „Rakts i audėma klietelė“ ir mergvakario programą, kur būsimoji nuotaka su savo merginų pulkeliu mokomos austi, supažindinamos su moters dalia šeimoje, darbais, stalo puošmena – staltiese ir kitais audiniais. (Programas galima užsakyti).

    Apdovanojimai:
2014 m. Už dalyvavimą LR kultūros tarybos finansuojamame projekte „Audimo ištakos“ I etape.
                                                                                                Izolda Žagrakalienė VŠĮ MTD „Arasai“ direktorė
2015 m. Už dalyvavimą Skuodo Vš. bibliotekos senamiesčio filialo Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginyje „Margi juostų raštai“.
                                                                                                Skuodo Vš. Bibilotekos direktorius Jonas Grušas
2015 m. Už dalyvavimą jaunimo akademijos užsiėmimuose Žemaitijoje „Kartu mes galim daug“.
                                                                                                Jaunimo akademija
2016 m. Už liaudies meno puoselėjimą bei amatų demonstravimą, už Jūsų indėlį į Klaipėdos miesto kultūrą.
                                                                                                Meras Vytautas Grubliauskas
 2015 m. dalyvauta 7 dienų seminare Palangoje  „Žemaičių audiniai“.
                                                                                                Direktorė Vilma Želvienė.

Marijos darbai:

Į Šauklių senovės kulto vietos kompleksą įeinantis Šauklių senovės kulto vietos akmuo  ( u.k. 30302)  - akmuo rausvas stambiagrūdis granitas, netaisyklingo apskritimo pavidalo, maždaug 1,2 m skersmens ir iki 0,3 m aukščio nuo dabartinio žemės paviršiaus su apskaldytais šonais bei viršutine nelygia taip pat apskaldyta plokštuma; akmuo apkerpėjęs ir apsamanojęs, jo aplinkoje pastebima ir daugiau įvairaus dydžio akmenų, 1971 m. tyrimų metu aplink akmenį ištirtas 35 kv. m dydžio plotas, aptikta ovali, 3x2,5 m dydžio tamsios žemės duobė su jos viršutinėje dalyje padrikai sumestomis įvairaus dydžio akmens nuoskalomis, po kuriomis 50 cm gylyje išryškėjo į apačią siaurėjančios duobės kontūrai iškloti apdegusiomis to paties akmens nuoskalomis ir tarp jų buvusiu maždaug 10-15 cm storio anglių ir degėsių sluoksniu bei archeologiniais radiniais. Akmenį galime rasti pagal koordinates: 21.582, 56.139 (WGS).

Lietuvos partizanų kapai  randasi  Narvydžių kapinėse Skuodo r. Narvydžių km. Kapų g. 1990 m. birželio 30 d. iš Skuodo r. Šačių sen. Erslos k. miškelio perkelti ir čia palaidoti: 1948-07-12 Kretingos aps. Mosėdžio vlsč. Erslos k. kautynėse su MGB Mažeikių aps. skyriaus stribų ir MGB kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviais žuvę Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanai: Žemaičių apygardos Alkos rinktinės vado pavaduotojas Pranas Liutikas-Bizūnas, g. 1918 m., gyv. Paluobės k., Ylakių vlsč., Mažeikių aps. Partizanavo nuo 1947 m., Ignas Kaupas-Žaibas, g. 1925 (1920) m., gyv. Mažujų Rūšupių k., Skuodo vlsč., Kretingos aps. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio (Tautvaišo) kuopos Prano Žalimo-Juodbėrio būrio, vėliau – Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanas, Adolfas Liutikas-Plienas, g. 1926 m., gyv. Paluobės k., Ylakių vlsč. Alkos rinktinės partizanas, Silvestras Skurvydas-Žvaigždė, g. 1923 (1927) m., gyv. Šulpetrių k., Ylakių vlsč. 1946 m. pabėgęs nuo mobilizacijos į sovietų armiją, tapo Alkos rinktinės partizanu, Stanislovas Žadauskas-Perkūnas, g. 1925 m., gyv. Užluobės k., Skuodo vlsč., 1947 m. pabėgęs nuo tremties tapo Alkos rinktinės partizanu. 1990-10-26 iš Skuodo r. Lenkimų sen., Žemytės k. vadinamo „Pečiulinės miškelio” buvo perkelti ir šalia palaidoti: 1950-05-29 į šiaurės vakarus nuo Lenkimų mstl., Lenkimų vlsč., Kretingos aps., netoli gyventojos Kazimieros Jonušaitės sodybos kaudamiesi su MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviais ir MGB Lenkimų vlsč. poskyrio stribais žuvę Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Salantų (Tauragio) būrio partizanai: Kardo rinktinės Salantų (Tauragio) būrio vado pavaduotojas Augustinas (Augustas) Baužys-Šubertas, g. 1917 m. Lenkimų k., Skuodo vlsč., gyv. Lenkimų mstl., nuo 1948 m. būrio vado pavaduotojas, Kazys Daržinskas-Narūnas, g. 1927 (paminkle 1918) m. Mikulčių k., Mosėdžio vlsč., gyv. Šauklių k., partizanavo nuo 1949 m., Kazimiera Jonušaitė, g. 1923 m., gyv. Rėvos k., Lenkimų vlsč., Kretingos aps., Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Salantų (Tauragio) būrio vado pavaduotojo Augustino Baužio-Šuberto asmeninė ryšininkė.

2016 m. lapkričio 09 d. Lietuvos partizanų kapai įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas 38569.

Lietuvos partizanų kapus galime rasti pagal koordinates: 21.564, 56.283 (WGS).

Kapinių viduryje stovėjo didelė, medinė ir labai sena Švč. Mergelės Marijos koplyčia. Statybos metai nežinomi. Joje buvo altorius su Švč. Marijos paveikslu, šonuose irgi paveikslai ir kryžius. Minėtoji koplyčia turėjo gerus vargonus. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai norėjo juos išvežti, tačiau kunigas P. Žadeikis juos išsaugojo. Joje buvo klausykla, turėjo du varpus, vienas jų buvęs didelis. Pirmojo pasaulinio karo metu didįjį varpą norėję atimti vokiečiai. Kunigas P. Žadeikis tą varpą pakasęs į žemę tos koplyčios viduryje. Senieji žmonės tvirtina, kad ir dabar tas varpas ten tebesąs pakastas, nes, nugriovus koplyčią, toje vietoje nebuvę leidžiama žmonių laidoti. Antrojo pasaulinio karo metu jaunuoliai taip pat koplyčioje slapstėsi nuo Reicho tarnybos. Tuomet netoliese gyvenanti Jurevičienė juos ten įleisdavo ir išleisdavo, užrakindama duris, nes ten slapstėsi ir jos sūnus Juozapas, kuris buvęs geras muzikantas ir nakties metu dažnai grodavęs vargonais. Kartą ėjęs kapų linkme žmogelis, be galo išsigandęs ir be kvapo parbėgęs į kaimą su siaubinga žinia, jog mirusieji griežia vargonais. Daugelis bijoję nakties metu artintis prie kapinių. Į Lietuvą sugrįžus sovietų valdžiai, koplyčios vidus buvo apiplėštas, išimti vargonai bei kitos vertybės ir pati koplyčia sunaikinta-sudeginta.

Menotyrininkų nuomone ji buvusi efektinga, rafinuotų formų, dvibokštės kompozicijos neogotikinė koplytėlė. Stiliui būdingo grakštumo statiniui suteikė vertikalios proporcijos, veržlumo įspūdį ir dinamišką siluetą aukšti bokšteliai ir prie jų prigludusios liaunos smailiukės. Neogotikos įtaką liudijo ne pagrindinio fasado kompozicija, bet ir jo apdailoje panaudoti arkučių motyvai, pasikartojantys langų ir nišų formuose, bokštelių platumų reljefuose. Koplytėlės durys papuoštos masverką menančiu ornamentu.

Stačiatikių cerkvė (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 37498) – maldos namai, Skuode pradėjo veikti XIX a. pabaigoje. 1886 m. rugsėjo mėnesį valstybės lėšomis Skuode atidaryta akmeninė cerkvė. Ji pradžioje laikinai įrengta erdvioje kalėjimo kameroje. Varpinės ir varpų nebuvo. Buvo tik vienas Šv. Aleksandro-Nevskio altorius. 1887 m. kovo mėnesį Kenstaičių invalidų namų naudojama žemė perleidžia Skuodo cerkvei. 1886-1887 m. Skuodo cerkvei perleisti Knežės ir Lyksūdės malūnai. Gyvenamųjų patalpų cerkvė neturėjo, patalpas nuomojo žydų namuose. Patvirtinti du etatai: šventiko ir psalmininko. 1892 m. cerkvė buvo remontuota Karinės inžinerinės Valdybos lėšomis. Varpinė prie cerkvės pastatyta 1888 m. spalio mėnesį - medinė, su keturiomis kolonomis. Varpinė ir varpai buvo pastatyti iš geranoriškų aukų ir 205 rub. cerkvės lėšų. 1905 m. pastatyta nauja akmeninė cerkvė iš valstybės iždo lėšų. Archyvai teigia, kad 1911 m. pastatyta plytų cerkvė, uždengta skarda, stogas penkiabokštis. Varpinė triaukštė, prijungta prie šventyklos. 1923 m. varpinė turėjo 5 varpus, kurie okupacijos metais(1916 m. vasario 3 d.) buvo nuimti. Cerkvė tuo metu beturėjo vieną šventiką. Nuo 1936 m. Skuodo cerkvė priklausė Kretingos apskričiai. Nuo 1886 metų stačiatikių cerkvė veikė iki 1940 metų okupacijos. Pačiais pirmaisiais metais stačiatikių religinė veikla cerkvėje buvo likviduota. Esant nenaudojamai cerkvei, vokiečių okupacijos metu pasinaudojo liuteronai-evangelikai. O vėliau minėtomis patalpomis, kaip moksleivių bažnyčia prie gimnazijos, naudojosi Romos katalikai. Paskutiniaisiais vokiečių okupacijos metais minėtą bažnyčią-cerkvę vėl perėmė tikrieji šeimininkai - rusai pravoslavai. 1944 m. bolševikams paimant Skuodą minėta cerkvė buvo apgadinta, apdaužyti bokštai. Cerkvės patalpose kariuomenės elgtasi nepagarbiai, sunaikinta bažnytinė įranga, patalpos viduje ant grindų kūrenta ugnis. Cerkvės bokšte varpinėje buvo varpas, su mažais varpeliais, kurie skambinant vienu metu skambėdavo visi kartu. Rytų gale bokštas su 5 kupolais ir visi bronzinės spalvos su pravoslavų kryželiais. 1953 metais valdžia cerkvę perdavė elektrinei. Rengiant elektrinę likusios bokšto dalys buvo galutinai nuverstos. Ilgą laiką minėtoje cerkvėje buvo dizeliniai varikliai.

Kadangi pravoslavų bendruomenės Skuode nėra, dabar cerkvė atiduota Skuodo rajono savivaldybės administracijos globon.

 Namas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 39388) yra Dariaus ir Girėno g. 6, Ylakiuose.

 Namas pastatytas apie 1932 m. žydo Berio Šapyro. Tarpukario Lietuvoje adresas buvo Turgaus g. 9. Name veikė vaistinė, kurioje dirbo jo sūnus Romanas, kitos patalpos buvo gyvenamos. Berio Šapyro sūnūs Jochelis ir Romanas 1932 m. leidinyje ,,Visa Lietuva" reklamavo savo vaistinę. Mirus tėvui namą pardavė iš Amerikos grįžusiai Baužienei, tačiau patalpas vaistinei ir toliau nuomojosi iš naujosios savininkės. 1940 m. namas buvo nusavintas sovietų valdžios. Apie Tarybų valdžią Lietuvoje Ylakių miestelio gyventojams buvo paskelbta iš šio namo balkono. Pokariu ir vėlesniais metais čia išliko vaistinė, veikė kitos įstaigos, antrame aukšte buvo butai.

Namą galime rasti pagal koordinates: 21.855, 56.279 (WGS).

 Namas patenka į Ylakių miestelio istorinę dalį u.k. 17083.