Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija išskirta dėl saugomų viržynų (preliminarus buveinės plotas 18,2 ha) ir kadagynų (29,2 ha). Jis patenka į Salantų regioninį parką.

     Šauklių riedulyno bei Kulalių riedulyno teritorijos, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, patenka į Salantų regioninį parką bei užima dalį Šauklių kraštovaizdžio draustinio teritorijos. Šauklių riedulyno teritorija užimanti 73 ha plotą, įsteigta viržynų (4030), kadagynų (5130) ir rūšių turtingų briedgaurynų (6230) buveinių apsaugai, o Kulalių riedulyno 31 ha teritorija įsteigta išsaugoti viržynų buveinėms.

     Viržynų buveinės fragmentiškai pasiskirsčiusios yra visoje Šauklių bei Kulalių riedulynų teritorijoje. Viržynai susiformavę sausesnėse augimvietėse, aikštelėse tarp kadagių sąžalynų ir riedulių santalkų. Tai – kupstuotos žolių ir krūmokšnių bendrijos su vyraujančiais šiliniais viržiais. Ant kupstų taip pat auga bruknės, stačiosios briedgaurės, tarpkupstėse – kupstinės šluotsmilgės, kiškio ašarėlės, miškinės sidabražolės ir kt.

     Didžiąją Šauklių riedulyno teritorijos dalį užima įvairaus drėgnumo augimvietėse susiformavusios kadagynų buveinės. Jose vyrauja paprastasis kadagys, tačiau taip pat pasitaiko įvairių rūšių medžių ir krūmų (drebulė, karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, paprastoji eglė ir kt.). Kai kur tarp kadagynų įsiterpia rūšių turtingi briedgaurynų ploteliai. Šiose buveinėse auga stačioji briedgaurė, vaistinė veronika, šuninė našlaitė ir kt.

     Bendrieji veiklos reglamentai: LRV 2004-03-15 nutarimo Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606)

     Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija išskirta dėl saugomų viržynų, kadagynų, rūšių turtingų briedgaurynai, melvenynų. Preliminarus buveinės plotas apie 60 ha. Jis patenka į Salantų regioninį parką (dalis Šauklių kraštovaizdžio draustinio).

     Bendrieji veiklos reglamentai: LRV 2004-03-15 nutarimo Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606)1.
     Kulalių skaldyklos akmenynas yra buvusi akmenų sprogdykla, kurioje nesusprogdinti rieduliai yra sukrauti į šešias, 100 m ilgio eiles ir užima apie 0,5 ha plotą. Mat vykstant melioracijos vajui, čia, iš aplinkinių laukų buvo vežami surinkti stambūs akmenys, sprogdinami ir ruošiami skaldos gamybai

      Teritorija apima keturis Apšės upės slėnio ruožus, nusidriekusius išilgai Lietuvos – Latvijos sienos. Tai lėtai tekančios upės slėnis su šlapiomis pievomis ir ganyklomis, kurių didžiojoje dalyje nebeatliekama intensyvi ūkinė veikla. Didžioji dalis ploto ima apaugti krūmais ir žoline augalija. Tik palyginti nedidelė pievų dalis transformuota į ariamą žemę.

     Ši teritorija yra įsteigta griežlės apsaugai. Griežlė – tai drėgnokų, dažnai upių slėnių ir kitokių pievų gyventoja, sutinkama ir javų laukuose. Skraido mažai, tačiau kai kada neaukštai perskrenda iš vienos vietos į kitą. Ant žemės griežlę sunkiau pastebėti, nes nuolat slapstosi žolėse, greitai bėgioja. Veisimosi metu, ypač vakare ir naktį, girdimas garsus, monotoniškas ir labai charakteringas patinėlių balsas. Peri ant žemės, arčiau pievos vidurio. Visoje Europoje griežlės labai sparčiai nyksta, kadangi dėl anksti mechanizuotai šienaujant, žūva suaugę paukščiai, sunaikinami jų lizdai, o nuo chemikalų ir technikos žūsta daug jauniklių. Griežlė taip pat yra įrašyta ir į Lietuvos Raudonąją Knygą.

     Truikinų šaltinis (arba Šmitos versmė) yra Truikinų kaime, Aleksandrijos sen., Skuodo r. (Prie kelio Skuodas - Mažeikiai, stovi medinė nuoroda su užrašu: „Truikinų šaltinis – 1 km." Yra ir ženklas). GPS koordinatės: N 5616.523, E 02140.175.

     Versmė pasislėpusi tarp dviejų skardžių, pačiame daubos dugne. Aplink ją auga medžiai. 5 – 6 metrų skersmens duburyje yra dvi versmės: viena gelsvai rusva, kita šviesiai pilkšva, priklausomai nuo dugno smėlio. Pilkosios versmės „akis" apie pusantro metro pločio, kita beveik dvigubai platesnė. Duburių dugnas kietas, o vanduo skaidrus, vėsus. Nuo versmių, skalaudamas akmenėlius ir medžių šaknis, bėga Šaltupis, vingiuojantis į Guntino upelį.

     Melioratoriai, sausindami aplinkinius laukus, į šaltinius suvertė akmenis, tačiau šaltiniai išliko ir tebedžiugina savo gyvybingumu. 1974 m. per upelį buvo sumūrytas tiltas iš akmenų, įrengti suoleliai, laipteliai, ant skardžio pastatytas „pasakų namelis", kurio balkonas buvo nukreiptas į garsiojo Šmitos šaltinio pusę. Aleksandrijos mokykla turi gražią tradiciją – kasmet prie Šmitos šaltinio praleisti paskutinę mokslo metų dieną.

     1980 m. versmė paskelbta hidrologiniu gamtos paminklu. 1999 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Truikinų šaltinis paskelbtas hidrogeologiniu objektu. 2002 m. įrašytas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.

     ISTORIJA: Ankščiau kaimiečiai šiame šaltinyje mirkė linus, o išaustos drobės buvo labai baltos. Ten buvo girdomi gyvuliai. Tik kartą į akivarą nugarmėjo jautis ir karvė. Dabar akivaro gylis – 6 metrai (anksčiau buvo gilesnis). Manyta šias dvi „akis" sujungti ir pastatyti užtvanką su malūnu, bet planai nebuvo įgyvendinti. XX amžiaus pradžioje prie šaltinio stovėjo koplyčia. Būta pasakojimų, kad ši versmė turėjusi gydomųjų savybių. Sąnarius, akis ir įvairias kitas ligas gydyti žmonės čia važiuodavę ir iš tolimesnių apylinkių. Su tuo siejęsi ir nemaža apeigų, kaip antai motinos specialiai čia kūdikius prausdavę. Beje, padavimų detalės liudytų ir apie gyvulių aukojimus versmei.

     Kadagys žaliuoja Aleksandrijos seniūnijoje, Klauseikių kaime prie pat Skuodo – Mažeikių kelio. (skersmuo – 0,3 m, aukštis – 5,5 m, lajos plotas 4 m2. Ankščiau jis buvo Buivydo sodyboje, bet, sodybą iškėlus, laukus nusausinus, liko vienišas laukuose.1985 m. kadagys paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paveldo objektu. 2019 m.  Klauseikių kadagys paskelbtas Skuodo rajono savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu.

Kadagio augimo vietą galime atrasti pagal koordinates: 56.290287, 21.749127.

    Lenkimų seniūnijos, Lenkimų kaimo laisvamanių kapuose, prie kelio Lenkimai – Įpiltis, auga gamtos paminklas – Kapų pušis. Pušis žmonių gerbiama, įkelta koplytėlė. Medis – 1 m. skersmens, aukštis – 18 m. Šis jau dešimtį metų saugomas medis, manoma, mena drevinės bitininkystės laikus. Pušies kamiene likusi užaugusios drevės žymė. Spėjama, kad drevėje kažkada buvo auginamos bitės ir iš jos kopinėjamas medus. Senkapių teritorijoje auga daugiau pušų, dėl to ši vieta pavadinta Pušų kapais. Šiuose senkapiuose dar XX amžiaus pirmoje pusėje buvo laidojami žmonės. 1986 m. liepa paskelbta vietinės reikšmės gamtos paminklu.

2019 m. pušis buvo nupjauta, nes ji pažeista ligų nudžiūvo ir teko nupjauti, norint išsaugoti kapinėse stovinčias saugotinas koplytėles.

     S. Daukanto klėtelė yra Kalvių km., Lenkimų seniūnijoje, Skuodo r. Kalviai – S. Daukanto gimtinė. 1793 m. šiame kaimelyje gimė žymus istorikas, švietėjas, tautosakos rinkėjas Simonas Daukantas. Iki šių dienų iš buvusios S. Daukanto tėvų sodybos išliko vienintelis pastatas – klėtelė.

 

 

 

 

 

Skuodo atviras jaunimo centras