Barstyčių seniūnija - gali pasipuikuoti prieš visas kitas šalies seniūnijas tuo, kad joje esančio Puokės kaimo pakraštyje ilsisi prigulęs pats didžiausias Lietuvos akmuo. Šiame rajono kampelyje plyti neužmatomi mišrių miškų plotai. Juose vasarai baigiantis bei rudenį pridygsta tokia grybų gausybė, jog jie patys į grybautojų krepšius ropščiasi. O dviračių turizmo mėgėjams šioje seniūnijoje atsiveria šauni galimybė pasivažinėti itin vingiuotais, nuo kalvelės ant kalvelės nusidriekiančiais keliais. Ypač gražūs kraštovaizdžiai dviratininkus pasitinka važiuojant iš Barstyčių į Žemaičių Kalvariją.

 

- Didžiausias Lietuvoje Puokės akmuo

- Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia ir varpinė

- Pūkštės kalnas – aukščiausia Skuodo rajono vieta

- Kalnas vadinamas Raganos kalnu

- Paparčių kalnas vadinamas Auškalniu

- Puokės piliakalnis vadinamas Trupsale

- Paparčių (Samausko) kaštonas

- Keturkamienė eglė

 

 

     Barstyčius labiausiai išgarsino pokario metais Puokės kaime aptiktas ir 1958 m. melioratorių atkastas didžiausias Lietuvos riedulys, atneštas ledynų iš Suomijos pietvakarių prieš 13-14 tūkstančius metų. Jis susidaręs iš stambiagrūdžio granito, jo ilgis – 13,4 m. aukštis – 3,6 m. plotis – 7,5 m. svoris – apie 680 t. Puokės kūlis- laivo formos, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą ir paskelbtas geologiniu gamtos objektu. gamtos paminklu paskelbtas 2000 m. kovo 20 d. LR vyriausybės nutarimu.

     Tadas Jagminas 1788 m. pastatė bažnyčią, šis fundatorius jai 1789 m. skyrė margą žemės. 1814 m. bažnyčia atnaujinta, 1844 m. – perstatyta ir padidinta. 1906 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1908 m. įkurta parapija (iki tol buvo Žemaičių Kalvarijos filija). Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, su masyviu bokštu ir prieangiu. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Prie tvoros stovi medinė varpinė.

 

     Važiuojant iš Barstyčių link Salantų, 3 km pasukus į kairę, Kruopių kaime, Žemaitijos nacionaliniame parke yra geomorfologinis gamtos paminklas – aukščiausia Skuodo rajono vieta – Pūkštės kalnas, kurio plotas – 9,8 ha. Tai didelis kalvagūbris, kurio viršutinė dalis – apie 250 m ilgio ir apie 90 m pločio. Pagal senų žmonių pasakojimus, T. Kosciuškos sukilimo 1794 m. jame buvusi įrengta lietuvių-lenkų kareivių mokykla. Kalno viršūnėje buvęs aukštas bokštas, iš kurio sukilėliai dieną ir naktį sekę rusų judėjimą. Sukilėliai pralaimėję mūšį, šiame kalne užkasė 9 statinaites aukso. Ši teritorija patenka į Alkakalnio apsaugos zoną.

 

     Vienas iš trijų Lietuvoje augančių paprastųjų kaštonų, turinčių botaninio gamtos paveldo objekto statusą. Paparčių km., Žemaitijos nacionalinio parko buferinėje apsaugos zonoje esančio Paparčių kaštono kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,50 m, medžio aukštis –19,7 m. Šiam kaštonui, manoma, yra apie 160 m. Medis yra iš dviejų kamienų su nulinkusiomis iki žemės, storomis šakomis. Viename kamiene yra drevė. Pietinėje medžio pusėje, prieš keletą metų nupjautos dvi storos šakos.

 

 

 

     Ši tradicinė šventė vyksta Puokės kaime prie didžiausiojo Lietuvoje Barstyčių akmens. Į ją susirenka Žemaitijos krašto folkloro kolektyvai. Šventė prasideda vakare ir tęsiasi iki nakties sutemų. Jos metu deginamas laužas, skamba senovinės dainos, sukasi žaidimų rateliai, galima paskanauti žemaitiškų valgių.

 

 

     Kasmet Barstyčiuose, prie Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios vyksta Šv. Antano atlaidai. Tą dieną Barstyčiuose vykstą šv. Mišios, tvarkingiausių sodybų šeimininkų pagerbimas, sportiniai žaidimai, įvairios atrakcijos vaikams, koncertas – gegužinė.

 

 

     Puokščių paroda "Žolynų spalvos". Vietoje verdama penkių grūdų košė ir vaišinami šventės dalyviai ir visi susirinkusieji. Demonstruojami ir ragaujami tradiciniai žolinių patiekalai. Eksponuojami ir parduodami liaudies meno dirbiniai. Žolininkė supažindina su žolelių gydomosiomis savybėmis, ten pat galima ir įsigyti norimų žolelių. Žaidžiami žaidimai, šokami šokiai, dainuojamos dainos.

 

Vadovė Gražina Martinkienė

Tel.: 8 614 834 74

 

Vadovė Giedrė Balsienė

Tel.: 8 620 160 51

Barstyčių vokalinis duetas

(Žr. Barstyčių folklorinis ansamblis „Barstytee")

 

 

Laumių kaimas, Barstyčių seniūnija, Skuodo r.

Tel. 8 613 86 608, 8 680 10 171

Faks.: (8 440) 78 171

El.p.:Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

     Aleksandrijos seniūnija – joje jau tūkstantmečius pradėjo skaičiuoti pats seniausias ir šlovingiausias šalyje Apuolės piliakalnis. Dabar kasmet Apuolėje rengiamos gyvosios istorijos pamokos – Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų šventės. Šioje seniūnijoje keliomis giliomis versmėmis iš gelmių kunkuliuodamas aukštyn veržiasi įstabusis gamtos paminklas – Truikinų šaltinis. It brangakmenis tarp pievų savo grožybėmis švyti garsusis Izidoriaus Navidansko parkas. Gėsalų - pačios pavyzdingiausios rajono gyvenvietės bei vienintelės rajone išlikusios ir tvirtai besilaikančios žemės ūkio bendrovės pasižiūrėti užsuka pulkai žmonių. Šalia Gėsalų smalsuolių keliauninkų apsilankymo laukia geomorfologinis draustinis – Viršilų pušynas. Nuodėmė būtų neaplankyti ir Virginijaus Mitkaus įkurto Žemdirbio muziejaus, kuriame panorėjus galima apsistoti net su nakvyne. O jeigu trumpiau – Aleksandrijos seniūnijoje kur tik apsistosi, visur rasi kuo pasidžiaugti ir nustebinti save.

 

- Apuolės piliakalnis ir Apuolės kraštovaizdžio draustinis

- Jedžiotų piliakalnis

- Kivylių piliakalnis

- Veitų piliakalnis

- Veitelių piliakalnis

- Šarkės (Daujotų) dvaras

- Kivylių dvaras

- Truikinų šaltinėlis (Šmitos versmė)

- I.Navidansko parkas

- Viršilų pušynas – Gėsalų valstybinis geomorfologinis draustinis

- Žemdirbio muziejus

- Aleksandrijos Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčia

- Klauseikių kadagys

 

 

     Skuodo rajono pasididžiavimas – Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Rimberto kronikoje „Šv. Anskaro gyvenimas" rašoma, kad Apuolė priklausė švedams, bet gyventojai iš jų išsivadavo. Tuo pasinaudoję, Apuolę, puolė danai, bet buvo atremti. 853-854 m. švedų karalius Olafas su didele kariuomene puolęs kuršių miestą, vadinamą Apulia, kurį gynė apie 15000 karių iš 5 sričių; apgulties 9 dieną parsidėjusios derybos. Apuoliškiai sidabru sumokėję išpirką, davę įkaitus ir pripažinę švedų valdžią. XII a. pradžioje Apuolė neteko gynybinės reikšmės, įėjo į kuršių Keklio žemę. XVI a. minima Apuolės vaikystė, priklausiusi Grūstės valsčiui. XX a. Apuolėje atliekant archeologinius kasinėjimus, aptikti radiniai saugomi Kauno, Stokholmo ir Vilniaus muziejuose.

     Šiandien Apuolė – draustinis, kuriame –vaizdingas Luobos upės slėnio kraštovaizdis, piliakalnis, tų laikų gyvenvietės ir kapinyno liekanos. Ant Apuolės piliakalnio rodyta Vytauto Klovos opera „Pilėnai". Kasmet rengiamas Baltijos Jūros regiono senovės karybos ir amatų festivalis „Apuolė 854".

     Apuolės piliakalnis paskelbtas archeologijos paminklu, istoriniu - landšaftiniu draustiniu.

Truikinų šaltinis (arba Šmitos versmė) yra Truikinų kaime. Versmė pasislėpusi tarp dviejų skardžių, pačiame daubos dugne. 5 – 6 metrų skersmens duburyje yra dvi versmės: viena gelsvai rusva, kita šviesiai pilkšva, priklausomai nuo dugno smėlio. Pilkosios versmės „akis" apie pusantro metro pločio, kita beveik dvigubai platesnė. Duburių dugnas kietas, o vanduo skaidrus, vėsus.

Truikinų šaltinis paskelbtas hidrologiniu gamtos paminklu, hidrogeologiniu objektu ir įrašytas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.

     I. Navidansko parkas – vienas pirmųjų botanikos parkų Lietuvoje. Plotas – 48 ha. Parke auga 34 vietinių rūšių medžiai ir krūmai ir 95 atvežtinių. rūšių ir formų. Čia atvyksta vestuvininkai, turistai, o labiausiai džiūgauja žvejai, nes aplink iškasti net 7 tvenkiniai, o per patį parką teka upelis Spiginas. Čia yra ir natūrali giraitė, sodas.

Prie vandens tvenkinių įkurtos poilsiavietės. Teikiamos komercinės žvejybos paslaugos.

Informacija tel.: 8 688 113 24

      2007 metais 36 arų plote V.Mitkus įkūrė senove dvelkiantį žemdirbio muziejų. Muziejuje demonstruojami surinkti istoriniai eksponatai: senoviniai įrenginiai, prietaisai, įrankiai, baldai, namų apyvokos reikmenys. Ekspozicija pateikta atstatytose rąstinėse klėtyse ir lauke. Atskirai demonstruojami motociklai. Šalia veikiančioje kalvėje galima išbandyti kalvio amatą.

Informacija tel.: 8 686 703 27

     Truikinų kaime 1778 m. kunigaikštis Pranciškus Sapiega pastatė koplyčią. Jai 1797 m. dovanotas valakas žemės. Kaimas pavadintas Aleksandrija (nuo Aleksandro Sapiegos).

     1862 m. vyskupas Motiejus Valančius leido statyti naują mūrinę bažnyčią. Ji statyta kunigo Liudviko Ligeikos rūpesčiu. Ją 1918 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Ji buvo Skuodo parapijos filija. Klebonas Konstantinas Petrikas (1911–1985) palaidotas šventoriuje.

 

 

     Festivalis vyksta nuo 2004 m. Apuolės piliakalnyje. Šventė nukelia į IX a. kuršių ir vikingų laikus. Šventėje dalyvauja kariniai klubai iš Lietuvos ir kaimyninių šalių, demonstruojami kuršių ir vikingų amatai, žaidimai, kovos ir skamba archajinė muzika. Lankytojai kviečiami pasimatuoti karių atributiką, išmėginti ginklus, skydus, amatų kiemeliuose išmėginti senuosius amatus. Festivalyje skamba archajinė muzika, folkloriniai ansambliai dalyvauja vakarinėje programoje „Dainuokime kartu". Festivalis vyksta dvi dienas, kuris pradedamas Ugnies uždegimu ir baigiamas Ugnies užgesinimu.

Daugiau informacijos www.apuole.lt

 

 

     Šventė vyksta Tarptautinei muziejaus dienai paminėti. Tądien skamba muzika, dainos, netrūksta šokių. Galima įsigyti tautodailininkų rankomis sukurtų darbų, pajodinėti poniais, žirgais, prisiminti senuosius amatus, apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, pasigrožėti įvairiomis parodomis.

Daugiau informacijos tel.:8 686 703 27

 

Vadovė Janina Taujenienė

Tel.: 8 687 803 55

 

 

Sodų g. 1, Aleksandrija, Skuodo rajonas

Tel/faks.: (8 440) 437 44

Mob.: 8 656 811 71

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Internete: www.gintagne.lt

 

Apgyvendinimas ir jodinėjimas žirgais

Truikinų kaimas, Aleksandrijos seniūnija

Tel.:8 686 703 27

 

Poilsiavietės, komercinė žvejyba

Kalnėnų kaimas, Aleksandrijos seniūnija

Tel.: 8 688 113 24

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Truikinų kaimas, Aleksandrijos seniūnija

Tel.: (8 440) 730 93; 8 687 293 89

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Internete: www.skuodas.info/sauliams