Ankstyva savivalda, kitais svarbiais įvykiais
- Skaityti 5667 kartai
- šrifto dydis sumažinti šrifto dydį padidinti šrifto dydį
- Spausdinti
- El.paštas
Skuodo vardas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 m. kaip Kuršo teritorijos dalis.
1259 m. kunigaikščio Algmino vadovaujama žemaičių kariuomenė prie Skuodo sumušė Livonijos ordino kariuomenę, žuvo 33 riteriai, daug eilinių karių. Skuodo reikšmė pradėjo didėti tuomet, kai 1523-1529 m. buvo nustatyta tikslesnė Kuršo ir Žemaičių riba, kai jis tapo pasienio miestu ir nuosavybės teisėmis atiteko didikams Chodkevičiams.
Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos kare Jonas Jeronimas Chodkevičius išleido nemažai savo lėšų. Joms padengti 1565 m. iš Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Žygimanto Augusto gavo leidimą valdyti Žemaičių seniūnijos valstybinius Grūstės, Gintališkės ir Viešvienų valsčius. Visas šias valdas po trejų metų už nuopelnus valstybei Žygimantas Augustas dovanojo jam amžinam naudojimui. Tokiu būdu 1568 m. rugpjūčio 8 d. jam atiteko Skuodo miestelis, įsikūręs kairiajame Bartuvos krante.
J. Chodkevičiaus rūpesčiu 1572 m. Skuodui išrūpintos Magdeburgo (savivaldos) teisės. Tais pačiais metais dešiniajame Bartuvos krante jis pradėjo kurti naują miestą, kurį pavadino savo vardu – Johanesbergu. Jo centre buvo suplanuota stačiakampė aikštė, kurios viduryje vėliau pastatyti rotušė, prekybos pastatai. Vyskupas Jurgis Tiškevičius (vyskupavo 1633-1649) Skuodą paskelbė dekanato centru.
Skuodo naujamiestyje susikirto svarbūs prekybos keliai, jungę Livoniją su Prūsija ir vakarų Žemaitiją su Liepojos ir Rygos uostais. Skuode yra buvusios sagų gamybos, odos išdirbimo, batų siuvimo įmonės. Tik Šiauliai batų gamyba lenkė Skuodą. 1915 m. atokiau nuo miesto nutiesiamas Bajorų – Priekulės (Latvija) geležinkelis.
Skuodas – pasienio, amatų ir prekybos miestas.