Truikinu avots

Truikinu (vai Šmitas) avots atrodas Truikinu ciemā. Strūkla slēpjas starp divām kraujām, pašā gravas apakšā. 5-6 metru diametra dobumā ir divi avoti: viens ir dzeltenīgi brūns, otrais - gaiši pelēks, atkarībā no dibena smiltīm. Pelēkā avota acis ir apmēram 1,5 metrus plata, otra ir gandrīz divreiz platāka. Dobuma dibens ir ciets, un ūdens ir dzidrs un vēss.

Truikinu ciemā, Aleksandrijas seņ., Skodas raj.
GPS 56.275278°, 21.669167°
 
 
 
Read more...

Šilales laukakmens (Šilalės kūlis) un akmeņi ar bļodām („Dubenėtieji“ akmeņi)

Šilales laukakmens ir piektais lielākais akmens Lietuvā. Šī laukakmens garums ir pat 7,48 metri, platums - 5,48 metri, augstums - 3,66 metri, bet apkārtmērs - 18,33 metri. Akmens atrodas uz kalna, kuru agrāk no visām pusēm ielenka purvi, un caur tiem Šilales ciema virzienā gāja akmens bruģis, ko sauc par Kūlgrindu.
Akmeņi ar bļodām („Dubenėtieji“ akmeņi) un altāra akmeņi ir pagānu tempļa mantojums. Visi šie akmeņi ir dabas un arheoloģijas pieminekļi.
 
Atrodas netālu no Mosēdes pilsētiņas, pie šosejas Skoda - Plunge (ir ceļa zīme)
GPS 56.154379, 21.564766
 
 
Read more...

Republikāņu Vāclava Inta akmeņu muzejs

Republikāņu Vāclava Inta akmeņu muzejs un parks - unikāls muzejs, kas dibināts Mosēdes pilsētiņā, abpus Bartuvas upes krastiem, gleznainā 14,5 ha ielejā. Atjaunotajās ūdens dzirnavās, kas datētas ar trešo gadsimtu un kas ir kultūras mantojuma objekts, ir ierīkota iekšējā ekspozīcija. Šeit tiek sniegta iežu klasifikācija, pārakmeņojušies dzīvnieki un augi, minerāli (dārgakmeņi un pusdārgakmeņi), bagāta smilšu un grants kolekcija, eksponējami no cilvēka ķermeņa izņemtie akmeņi. Mūsdienās muzeja āra ekspozīcija (parks) aizņem 14,5 ha lielu teritoriju, kur eksponējams bezgalīgi daudz akmeņu. To dažādos rakstus akcentē apstādījumi - reti neredzēti koki un krūmi, to šeit ir apmēram 3,8 tūkstoši. Parku ieskauj metāla tilts, ierīkots novērošanas klājs, bērnu rotaļu laukums, skulptūru parks, ezotēriskā zona (saules labirints, ikona) un citi mazie arhitektūras elementi.

Muzejā notiek dažādas izglītības programmas (minerālu aproču vēršana, orientēšanās sacensības), svētki un festivāli.

Salantų g. 2, LT-98271 Mosēde
Tālr. 8 440 76291,  8 440 76311,
E-pasts sekretore@akmenumuziejus.lt
FB  Akmeņu muzejs.
 
Read more...

Paminklas J. Chodkevičiui

          Paminklas J.J. Chodkevičiui, išrūpinusiam Skuodo miestui Magdeburgo teises. Paminklas stovi prie savivaldybės (Vilniaus g. 13), Skuode. GPS koordinatės: N 5616.274, E 02132.094.

          Istorija:
         Istorinėje literatūroje tvirtinama, kad Grūstės valsčiuje Jonas Jeronimas Chodkevičius įkūrė miestą, kurį pavadino legendinio Chodkevičių giminės pradininko vardu – Bareikiais (Borejkowo). 1568 m. sudarytame Bareikių inventoriuje rašoma, kad mieste yra 93 sklypai su namais, bažnyčia, turgavietė, 6 gatvės: Skuodo, Gėsalų, Livonijos, Bažnyčios, Platelių bei Dvaro. Miestui priklausė 86 valakai ir 20 margų ariamos žemės, kuri ribojosi su Ylakių kaimo žeme . Manoma, kad Bareikius XVII a. pradžioje sudegino švedai. XIX a.-XX a. pirmojoje pusėje šį miestą buvo bandoma lokalizuoti į pietvakarius nuo Ylakių, prie Arkšvos kalno alkakalnio.
        Žemaitijoje žemės valdas 1568 m. iš Žygimanto Augusto Jonas Jeronimas Chodkevičius gavo už nuopelnus valstybei. Šios žemės jam buvo suteiktos amžinam naudojimui. Tokiu būdu Chodkevičiams 1568 m. rugpjūčio 5 d. atiteko Grūstės ir Gintališkės valsčiai su 91 kaimu , o rugpjūčio 8 d. – Skuodo miestelis bei Raudupio, Kvimpių, Keinų ir Trūbalių kaimais Viešvėnų valsčiuje. Grūstės valsčiaus dovanojimą didysis Lietuvos kunigaikštis pakartotinai patvirtino 1568 m. gruodžio 9 d..
        Dovanotose žemėse, šalia Skuodo miestelio, kitame Bartuvos upės krante, Jonas Jeronimas Chodkevičius įkūrė dar vieną miestą, kurį pavadino savo vardu – Johanesburgu. Jame apgyvendino amatininkus ir prekybininkus vokiečius ir 1572 m. kovo 17 d. išdavė privilegiją, suteikiančią miestelėnams Magdeburgo teisę, leidžiančią rengti turgus ir 3 prekymečius.1572 m. Jono Jeronimo Chodkevičiaus valdos Žemaitijoje dar labiau išsiplėtė. Mainais už valdas Svisločėje (dabartinėje Baltarusijoje) iš didžiojo kunigaikščio jis gavo Kretingos valsčių su 13 kaimų bei dar 2 kaimus (Kiauleikius ir Rūdaičius) iš Palangos valsčiaus.
        Užaugęs evangeliku, Jonas Jeronimas Chodkevičius aktyviai rėmė reformacijos sąjūdį, Skuode pastatė evangelikų liuteronų bažnyčią. Jo valdymo laikais Žemaitijos seniūnijoje protestantai turėjo nemažą įtaką. Veikiamas kontreformacijos judėjimo, apie 1570-1572 m. jis priėmė katalikybę, prisidėjo prie Vilniaus jėzuitų kolegijos ir akademijos įkūrimo.
        Už šiuos nuopelnus 2003 m. savo (ir jo) mieste jam pastatydino paminklą .     
        Šios skulptūros autorius– Marius Grušas, architektas – Adomas Skiezgilas.
 
Read more...

Paminklas J. Basanavičiui

          Paminklas J. Basanačiui stovi Ylakių miesto skverelyje, Skuodo r.
          Paminklas statytas 1938m. minint Lietuvos nepriklausomybės 20 m. sukaktį.
          Basanavičiaus biustas yra ant laiptuoto pakopų pastamento. Ketvirtoji pakopa ištęsta, į viršų siaurėjanti. Joje užrašas ,,1851 + 1927". Žemiau vainiko imitacija, o po juo užrašyta ,,Dr. Jonas Basanis". Dar žemiau ,, Biustas veidu į pietus. Išryškinta aukšta kakta, svarbus žvilgsnis, vešlūs ūsai ir barzda ir kostiumo detalės matosi. Pečių nėra, biustas nudažytas juodai.
          Apie J. Basanavičiaus paminklą yra gyvatvorė, mokyklos gėlynas, auga obelys. Šiaurės pusėje 10 m. nuo paminklo – dvi dekoratyvinės vazos ant stovų. Jose pasodinta gėlių.
          Paminklas pastatytas 5 x 5 m. aikštelėje.Paminklas J. Basanačiui stovi Ylakių miesto skverelyje, Skuodo r.
  

Read more...

Paminklas Tautos kančioms atminti

Šis kūrinys primena 1941 – 1999 metų lietuvių tautos kančias. Jis simboliškai įprasmina Lietuvos, Skuodo miesto, miestiečių, šio krašto žmonių istoriją, kentėjimus dėl šviesesnio, prasmingesnio gyvenimo.
Paminklo autorius – kaunietis skulptorius Vytautas Narutis.

Read more...

Ąžuolynas 1259 m. Skuodo mūšiui atminti

Picture 095 180x240Žemaičių kultūros draugijos rajono skyrius, vadovaujamas  Evaldo Razgaus, Luknių kaime suformavo parkelį, pasodino medelių, pastatydino tris ąžuolinius stogastulpius, primenančius Europos karybos istorijoje neeilinį mūšį, jo vietą. Stogastulpį, vaizduojantį mūšio momentą, sukūrė tautodailininkas Petras Brazauskas, moterį, gedinčią kritusių už tėvynės laisvę – Gabrielius Škimelis, Žemaičių kunigaikštį Algminą – Antanas Jankauskas.

Read more...

Mūro kryžius

Mūro kryžius stovi Skuodo miesto centro skvere (P. Cvirkos gatvė. Tai koplyčia pirmosioms katalikų misijoms Skuode atminti – seniausias paminklas Lietuvoje (sovietmečiu nugriauta, atstatyta 1990 m.). Koplyčia gavo Mūro kryžiaus vardą.
Paminklą miestelio kvadratinės formos aikštėje pastatė J. Chodkevičius 1567 m.  

Read more...

Skuodo muziejus

Šaulių g. 3, LT-98124 Skuodas
Tel.: (8 440) 736 38, 8 867 951 36
El.p. skuodomuziejus@gmail.com
www.skuodomuziejus.lt

GPS: 56.269051; 21.521568

     Muziejus įsteigtas 1991 m. gruodžio 30 d. Skuodo rajono valdybos potvarkiu. Pirmiesiems lankytojams Skuodo muziejus duris atvėrė 1992 m. rugpjūčio mėnesį, pažymint Skuodo miesto savivaldos 420-ąsias metines.
     Muziejus įkurtas Skuodo dvarvietės patalpose, kurios mena daug istorinių Skuodo miesto įvykių. Šiame pastate 1918 metais buvo įkurta pirmoji Skuodo gimnazija, vėliau veikė daug kitų kultūrinių įstaigų, paskutinė – muzikos mokykla. Todėl muziejaus pastate ir šiandien gyva istorinė ir muzikinė dvasia.
     Šiuo metu muziejuje sukaupta apie 16 000 tūkstančių eksponatų. Didžiąją dalį sudaro etnografiniai, istoriniai, tautodailės eksponatai. Nemažas archeologijos eksponatų rinkinys, kurį sudaro radiniai iš Apuolės, Klaišių, Klauseikių ir kitų piliakalnių, pilkapių bei kapinynų.
     Muziejaus eksponatų fondas saugo išeivijos lietuvių dovanas: Dana Binkis iš Australijos dovanojo savo tėvo L. Bertašiaus 1920–1930 m. Skuodo miesto visuomeninio gyvenimo fotografijas ir medalius, M. B. Stankūnienė iš Čikagos dovanojo paveikslų – medžio raižinių ir batikos darbų kolekciją,
     Muziejuje yra 5 ekspozicinės salės. Kuriose paruoštos nuolatinės ekspozicijos: „Skuodo miesto formavimosi istorija", „Žemaitiška troba", „Skuodo sportinės veiklos istorija", „Senieji kaimo amatai ir moterų darbai".
     Nuolat rengiamos laikinos ekspozicijos ir parodos iš muziejaus fondų, paminint įvairias krašto istorines datas, apžvelgiant istorinius vystymosi etapus. Parodų salėse ir muziejaus menėje rengiamos tautodailininkų, liaudies menininkų darbų, profesionaliojo meno, kitos įvairios parodos. Parodos pristatomos kas mėnesį, dalyvaujant Skuodo meno mokyklos mokytojų ir moksleivių, Skuodo kultūros centro ansambliams.
     Muziejus – istorijos šventovė, jis saugo mūsų Skuodo žemės istorijos, kultūros paveldą. Muziejuje pastoviai organizuojama veikla: rengiamos parodos, renkami ir inventorizuojami eksponatai, dirbamas tiriamasis darbas, vedamos ekskursijos, organizuojami kultūriniai renginiai.

Virtualus turas po muziejų

Read more...

Apuolės piliakalnis

25      Apuolės piliakalnis yra Apuolės kaime, Aleksandrijos seniūnijoje, Skuodo rajone. GPS koordinatės: LKS N6237187,29; E356087,86
     Piliakalnis stovi Luobos ir Brukio santakoje, apie 10 m. aukščio kalvoje. Aikštelė buvo apie 80 m. skersmens, bet jos šiaurinis ir vakarinis pakraščiai nugriuvo. Rytinėje pusėje supiltas 75 m. ilgio ir 7,5 m. aukščio pylimas, pietinėje ir iš dalies vakarinėje pusėje išlikęs 80 m. ilgio ir 2 m. aukščio pylimas. Į rytus nuo piliakalnio buvo įrengtas 90 x 30 m dydžio priešpilis, jo rytiniame gale yra pylimo ir griovio liekanų.
     Į pietryčius nuo piliakalnio apie 12 ha. plote yra papėdės gyvenvietė su 80 cm. storio kultūros sluoksniu. Apie 300 m. į šiaurės rytus Luobos dešiniajame krante yra Apuolės kapinynas.
     ISTORIJA: Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. 853 m. Rimberto kronikoje „Šv. Ancharijaus gyvenimas" rašoma, kad Švedijos karalius Olafas su savo 7000 karių kariauna puolė Apuliją. Apgultis tęsėsi 8 dienas. Švedai jau buvo beprarandantys viltį laimėti, kai apuoliškiai pasiūlė didelę išpirką ir susitarė su švedais, kad tie atsitrauks. Kronikoje rašoma, kad Apuolę tada gynė 15000 Kuršių. Anot istorikų, šis skaičius gerokai išpūstas, nes ant Apuolės piliakalnio tiek gynėjų sutilpti negalėjo.
     1253 m. Apuolės vardas Appule, Ampule vėl minimas kaip dalybų objektas tarp Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino.
     
piliakalnis     YPATYBĖS: 1928 – 1932 m. Apuolės piliakalnį tyrinėjo prof. V. Nagevičius. Buvo ištirta pylimo struktūra, rasta keramikos šukių, strėlių antgalių, audimo pasvarėlio, suanglėjusių grūdų. Apuole domėjosi ir švedų mokslininkai. Per ekspedicijas buvo nustatyta, kad pylimas pradėtas pilti pirmiausiais mūsų eros amžiais. Iki tol piliakalnis neturėjo jokių žymesnių įtvirtinimų ir nebuvo nuolat gyvenamas. Pirmaisiais mūsų eros amžiais jau buvo supiltas apie 1,5 m. aukščio pylimas, kurio vidaus pusėje įrengta 2 m. pločio gynybinė siena. Šie įtvirtinimai buvo sunaikinti apie 5 amžių. Po to pylimas buvo praplatintas iki 30 m. pločio ir 6,5 m. aukščio. Jo viršuje įrengtas ąžuolo, eglių, pušų rąstų ir plūkto molio užtvaros, sustiprintos akmenimis. Pylimo šone atnaujinti vartai, o kelias į pilies kiemą išgrįstas akmenimis. 9 amžiuje ir šie įtvirtinimai buvo sunaikinti (matyt, po švedų karaliaus Olofo žygio ). 10 a. pylimas buvo padidintas iki 38 m. pločio ir 7,5 m. aukščio. Pylimas buvo naudojamas iki 13 a. vėliau tapo apleistas. 15 – 16 a. pylimo viršuje veikė kaimo kapinės.
     Šiandien didingą anų dienų dvasią pajusime užkopę į Apuolės piliakalnį. Kaip skelbiama užraše ant stogastulpio, vedančio į piliakalnį, šio archeologijos paminklo aukštis yra 10 m., plotis – 55 m., ilgis – 80 m. Beje, Apuolės piliakalnis įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.
      Praėjusio šimtmečio 6 - ajame dešimtmetyje ant jo parodyta Vytauto Klovos opera „Pilėnai". Kelinti metai skuodiškiai ir žemaičių kultūros draugija mąsto, ieško galimybių, kaip šį renginį vėl čia pakartoti.
      Apuolės piliakalnis paskelbtas archeologijos paminklu, istoriniu - landšaftiniu draustiniu.
     Ant Apuolės piliakalnio kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta „Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis" - inscenizuotos Kuršių - vikingų kautynės ir viduramžių amatų pristatymai. Apie festivalį daugiau informacijos rasite www.apuole.tai.lt.
Read more...
Subscribe to this RSS feed

Klātienē 40 viesi un nav reģistrētu lietotāju