Draustinio tikslas išsaugoti Apšės upės pietinį apyslėnį su buvusiais senvagės duburiais bei natūraliomis pievomis, kuriose gausu retos ir nykstančios augmenijos (mažoji ir vyriškoji gegužraibės, dvilapė blandis ir kt.) bei gyvūnijos (kamanės, juodasis apolonas irk t.)

    Apuolės kraštovaizdžio draustinis įsteigtas Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje. Jis užima 314 ha teritoriją, iš kurios 220 ha sudaro miškai, 209 ha – medynai (visi draustinio miškai yra privačioje nuosavybėje). Draustinyje yra saugomas raiškus Luobos upės slėnio kraštovaizdis su archeologijos paminklais. Draustinis priskirtas II miškų grupei.

     PAST Erlos ir Salanto upių senslėniai (LTSKUB002) plyti Skuodo rajono savivaldybės Mosėdžio seniūnijoje ir Kretingos rajono savivaldybės Salantų, Imbarės ir Kūlupėnų seniūnijose. Jos plotas – 1463,10 ha. Teritorija prasideda maždaug 3 km į šiaurės rytus nuo Kūlupėnų kaimo ir driekiasi šiaurės kryptimi apie 21 km pro Salantus iki pat Mosėdžio miestelio. Teritorija apima Salanto upės žemupio slėnį, Erlos upės slėnį bei apie 3 km ilgio Šakalės upelio slėnį. Salanto upės vaga natūrali, tuo tarpu Erlos ir Šakalės vagos teritorijos ribose yra sureguliuotos. Be to, teritorijoje gausus sausinimo kanalų tinklas.

     PAST Erlos ir Salanto upių senslėniai yra įsteigta griežlių apsaugai.

    Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija išskirta dėl saugomų Eutrofinių aukštųjų žolynų (preliminarus buveinės plotas 42,4 ha) ir aliuvinių pievų (42,4 ha). Jis patenka į Margininkų botaninį zoologinį draustinį.

     Bendrieji veiklos reglamentai: LRV 2004-03-15 nutarimo Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo" (Žin, 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606).

     BAST Rimšinės miškas (LTSKU0004) yra Skuodo rajono savivaldybės Mosėdžio seniūnijos teritorijoje. Visa BAST patenka į Salantų regioniniame parke esantį Šauklių kraštovaizdžio draustinį. Jos plotas – 26 ha. Teritorija įsteigta 9160 Skroblynų apsaugai. Šio tipo buveinė užima apie 16 ha.

    Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija išskirta dėl saugomų viržynų (preliminarus buveinės plotas 18,2 ha) ir kadagynų (29,2 ha). Jis patenka į Salantų regioninį parką.

     Šauklių riedulyno bei Kulalių riedulyno teritorijos, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, patenka į Salantų regioninį parką bei užima dalį Šauklių kraštovaizdžio draustinio teritorijos. Šauklių riedulyno teritorija užimanti 73 ha plotą, įsteigta viržynų (4030), kadagynų (5130) ir rūšių turtingų briedgaurynų (6230) buveinių apsaugai, o Kulalių riedulyno 31 ha teritorija įsteigta išsaugoti viržynų buveinėms.

     Viržynų buveinės fragmentiškai pasiskirsčiusios yra visoje Šauklių bei Kulalių riedulynų teritorijoje. Viržynai susiformavę sausesnėse augimvietėse, aikštelėse tarp kadagių sąžalynų ir riedulių santalkų. Tai – kupstuotos žolių ir krūmokšnių bendrijos su vyraujančiais šiliniais viržiais. Ant kupstų taip pat auga bruknės, stačiosios briedgaurės, tarpkupstėse – kupstinės šluotsmilgės, kiškio ašarėlės, miškinės sidabražolės ir kt.

     Didžiąją Šauklių riedulyno teritorijos dalį užima įvairaus drėgnumo augimvietėse susiformavusios kadagynų buveinės. Jose vyrauja paprastasis kadagys, tačiau taip pat pasitaiko įvairių rūšių medžių ir krūmų (drebulė, karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, paprastoji eglė ir kt.). Kai kur tarp kadagynų įsiterpia rūšių turtingi briedgaurynų ploteliai. Šiose buveinėse auga stačioji briedgaurė, vaistinė veronika, šuninė našlaitė ir kt.

     Bendrieji veiklos reglamentai: LRV 2004-03-15 nutarimo Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606)

     Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija išskirta dėl saugomų viržynų, kadagynų, rūšių turtingų briedgaurynai, melvenynų. Preliminarus buveinės plotas apie 60 ha. Jis patenka į Salantų regioninį parką (dalis Šauklių kraštovaizdžio draustinio).

     Bendrieji veiklos reglamentai: LRV 2004-03-15 nutarimo Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606)1.
     Kulalių skaldyklos akmenynas yra buvusi akmenų sprogdykla, kurioje nesusprogdinti rieduliai yra sukrauti į šešias, 100 m ilgio eiles ir užima apie 0,5 ha plotą. Mat vykstant melioracijos vajui, čia, iš aplinkinių laukų buvo vežami surinkti stambūs akmenys, sprogdinami ir ruošiami skaldos gamybai

      Teritorija apima keturis Apšės upės slėnio ruožus, nusidriekusius išilgai Lietuvos – Latvijos sienos. Tai lėtai tekančios upės slėnis su šlapiomis pievomis ir ganyklomis, kurių didžiojoje dalyje nebeatliekama intensyvi ūkinė veikla. Didžioji dalis ploto ima apaugti krūmais ir žoline augalija. Tik palyginti nedidelė pievų dalis transformuota į ariamą žemę.

     Ši teritorija yra įsteigta griežlės apsaugai. Griežlė – tai drėgnokų, dažnai upių slėnių ir kitokių pievų gyventoja, sutinkama ir javų laukuose. Skraido mažai, tačiau kai kada neaukštai perskrenda iš vienos vietos į kitą. Ant žemės griežlę sunkiau pastebėti, nes nuolat slapstosi žolėse, greitai bėgioja. Veisimosi metu, ypač vakare ir naktį, girdimas garsus, monotoniškas ir labai charakteringas patinėlių balsas. Peri ant žemės, arčiau pievos vidurio. Visoje Europoje griežlės labai sparčiai nyksta, kadangi dėl anksti mechanizuotai šienaujant, žūva suaugę paukščiai, sunaikinami jų lizdai, o nuo chemikalų ir technikos žūsta daug jauniklių. Griežlė taip pat yra įrašyta ir į Lietuvos Raudonąją Knygą.

     Truikinų šaltinis (arba Šmitos versmė) yra Truikinų kaime, Aleksandrijos sen., Skuodo r. (Prie kelio Skuodas - Mažeikiai, stovi medinė nuoroda su užrašu: „Truikinų šaltinis – 1 km." Yra ir ženklas). GPS koordinatės: N 5616.523, E 02140.175.

     Versmė pasislėpusi tarp dviejų skardžių, pačiame daubos dugne. Aplink ją auga medžiai. 5 – 6 metrų skersmens duburyje yra dvi versmės: viena gelsvai rusva, kita šviesiai pilkšva, priklausomai nuo dugno smėlio. Pilkosios versmės „akis" apie pusantro metro pločio, kita beveik dvigubai platesnė. Duburių dugnas kietas, o vanduo skaidrus, vėsus. Nuo versmių, skalaudamas akmenėlius ir medžių šaknis, bėga Šaltupis, vingiuojantis į Guntino upelį.

     Melioratoriai, sausindami aplinkinius laukus, į šaltinius suvertė akmenis, tačiau šaltiniai išliko ir tebedžiugina savo gyvybingumu. 1974 m. per upelį buvo sumūrytas tiltas iš akmenų, įrengti suoleliai, laipteliai, ant skardžio pastatytas „pasakų namelis", kurio balkonas buvo nukreiptas į garsiojo Šmitos šaltinio pusę. Aleksandrijos mokykla turi gražią tradiciją – kasmet prie Šmitos šaltinio praleisti paskutinę mokslo metų dieną.

     1980 m. versmė paskelbta hidrologiniu gamtos paminklu. 1999 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Truikinų šaltinis paskelbtas hidrogeologiniu objektu. 2002 m. įrašytas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.

     ISTORIJA: Ankščiau kaimiečiai šiame šaltinyje mirkė linus, o išaustos drobės buvo labai baltos. Ten buvo girdomi gyvuliai. Tik kartą į akivarą nugarmėjo jautis ir karvė. Dabar akivaro gylis – 6 metrai (anksčiau buvo gilesnis). Manyta šias dvi „akis" sujungti ir pastatyti užtvanką su malūnu, bet planai nebuvo įgyvendinti. XX amžiaus pradžioje prie šaltinio stovėjo koplyčia. Būta pasakojimų, kad ši versmė turėjusi gydomųjų savybių. Sąnarius, akis ir įvairias kitas ligas gydyti žmonės čia važiuodavę ir iš tolimesnių apylinkių. Su tuo siejęsi ir nemaža apeigų, kaip antai motinos specialiai čia kūdikius prausdavę. Beje, padavimų detalės liudytų ir apie gyvulių aukojimus versmei.