Skyrius

Skyrius

Svetainės nuoroda:

Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis

sakralinis konc. Custom     Vieną iš paskutiniųjų gegužės sekmadienių, minint Skuodo vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose, Skuodo Švč. Trejybės bažnyčioje vyksta, jau tradiciniu tapęs – Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis.
     Festivalyje, kartu su Skuodo rajono kultūros centro chorais, dalyvauja profesionalūs kolektyvai ne tik iš kaimyninių rajonų, bet ir iš Latvijos Respublikos  – Priekulės, Grobinos, Nicos ir Liepojos.

                   

     Sakralinės muzikos šventė Mosėdyje
     Taip pat, liepos mėnesį sakralinės muzikos šventė vyksta ir Mosėdžio Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje. Dalyvauja sakralinės muzikos atlikėjai: Latvijos respublikos Durbės, Priekulės kultūros centrų mišrus chorai, Skuodo rajono kultūros centro mišrūs choras “Apuolė“, Mosėdžio skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Volungėlė“.

 

 

DSC3957
DSC3963
DSC3970
DSC3976
DSC3978
DSC3992

Skaityti

Senųjų amatų pristatymo šventė Žemdirbio muziejuje


zemdirbio muziejus    Kiekvienais metais, gegužės mėnesį, Skuodo rajono Truikinų kaime (Aleksandrijos sen.)  Virginijaus ir Laimutės Mitkų Žemdirbio muziejuje vyksta senųjų amatų pristatymo šventė.

      Visi norintys, gali iš arčiau susipažinti su tokiais senaisiais amatais, kaip: kalvystė, grūdų malimas girnomis, skiedrų drožimas, virvių sukimas, audimas ir tt.
     Šventės metu siūloma pasivažinėti arkliais, vyksta tautodailininkų mugė, koncertai, įvairūs žaidimai vaikams. Renginio svečiai gali pasivaišinti cepelinais, karštą dieną atsigaivinti žemaitiška gira.

 

DSC3906
DSC3904
DSC3910
DSC3916
DSC3918
DSC3924
DSC3926
DSC3931
DSC3936
P4090004
P4090035
P4090008
P4090037

Skaityti

Bažnytinės šventės

bažnyčioms     Atlaidai – katalikų šventė, minint kokio norsšventojodieną,bažnyčiosįsteigimą ar kitokia proga vykstantis renginys, paprastai sutraukiantis daug tikinčiųjų iš bažnyčiosparapijosbei aplinkinių miestų, kaimų ir tolimesnių vietovių. Atlaidų metu iškilmingai švenčiamos šv. Mišios, einama procesija.

     Laiko tėkmėje, atlaidai įgijo socialinį ir kultūrinį pobūdį. Vis daugiau žmonių į atlaidus atvyksta ne iš religinių, bet socialinių paskatų. Žmonės susitinka su giminaičiais, kaimynais, draugais ir pažįstamais, aplanko mirusiųjų artimųjų kapus.

     Skuodo rajone, neretai, atlaidų išvakarėse vyksta gegužinės, organizuojamos miestelių ir kaimų bendruomenių bei Skuodo rajono kultūros centro. Gegužinių metu pagerbiami ir apdovanojami gražiausiai besitvarkantys sodybų savininkai, vyksta koncertai, įvairios pramogos ir atrakcionai tiek jaunam, tiek senam.

     Visus maloniai kviečiame į šiuos, Skuodo rajone, vykstančius atlaidus:

Šv. Antano atlaidai Barstyčiuose. Oficiali šventės diena birželio 13 d., tačiau Barstyčiuose atlaidai vyksta artimiausią tai dienai sekmadienį.

Šv. Aloyzo atlaidų šventė (Erslos k. Šačių sen.) minima artimiausią birželio 21-ajai sekmadienį.

Oninių šventė Lenkimuose – artimiausią liepos 26-ajai sekmadienį.

Šv. Roko Išpažinėjo atlaidai Ylakiuose.  Sekmadienį artimiausią rugpjūčio 16 d.

Obuoliniai atlaidai. Pačiame obuolių nokimo įkaršty - rugpjūčio pabaigoje, Notėnuose minimi Švč. Mergelės Marijos Visatos Karalienės atlaidai.
Skaityti

Paparčių kaštonas

kastonas     Paparčių (Samausko)  kaštonas (Aesculus hippocastanum) - valstybės saugomas botaninis gamtos paminklas. Tai antras pagal storį Lietuvos kaštonas. Jo apimtis 1,3 m. aukštyje yra 4,5 m. Tai unikalus dviejų kamienų medis su storomis, iki žemės, šakomis. Šiam milžinui - apie 150 m., jį pasodino šalimais gyvenę žmonės. Kolūkiniais laikais norėta kaštoną nupjauti, tačiau gamtos mylėtojo Martyno Algirdo Samauskio atkaklumo dėka, medis išsaugotas.
Skaityti

Užluobės piliakalnis

     Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, Šatos kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 50x40 m dydžio. Jos P-PV pakraštyje supiltas 70 m ilgio, 0,5 m aukščio, 15 m pločio lanko formos pylimas. Jame rasta anglių. Pylimo išorinis 1 m aukščio šlaitas leidžiasi į 14 m pločio griovį, už kurio supiltas antras 0,3 m aukščio, 14 m pločio pylimas, už jo buvo antras apie 10 m pločio griovys, ŠV dalyje dabar virtęs griova. Šlaitai - 10 m aukščio.
     Piliakalnis labai apardytas arimų, gynybiniai įrenginiai beveik niveliuoti, šlaitai erodavę. Aikštelėje iki XIX a. pabaigos buvo kaimo kapinės. Piliakalnis apaugęs beržais, pomiškis iškirstas.
Jis žinomas ir Šarkės vardu.
     Į P¬V nuo piliakalnio, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.
      Pasiekiamas Skuodo-Užluobės keliu pravažiavus Užluobę, ties nedideliu kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę (ŠR) per pievas 300 m link beržų guoto.
      Piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 1992 metų spalio 12 dieną. Unikalus objekto numeris: 3255. Statusas: nacionalinis (paminklas).
    Užluobės piliakalnį galite rasti pagal koordinates: 21.618, 56.256 (WGS).
Skaityti

Mikytų piliakalnis

    Piliakalnis (Pilies Kalnas) įrengtas Šatos dešiniajame krante, aukštumos kyšulyje, esančiame prie mažo bevardžio upelio. Aikštelė trapecinė, pailga PV-ŠR kryptimi, 25 m ilgio, 26 m pločio ŠR gale, 8 m - PV. ŠR gale supiltas 40 m ilgio, 3 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 30 m ilgio, 11 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 3 m aukščio nuo griovio, 18 m pločio pylimas 1,5 m aukščio išoriniu šlaitu. Už jo buvęs antras griovys užslinkęs. Minimas ir toliau į ŠR buvęs trečias pylimas, tačiau jo nelikę jokios žymės. Aikštelės PV krašte supiltas lenktas 0,7 m aukščio, 6 m pločio pylimas. 3 m žemiau jo, šlaite yra 3 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 8-11 m aukščio.
     Piliakalnio šlaitai nuslinkę, 1999 m. stabilizuoti. 300 m į Š nuo piliakalnio, Šatos slėnyje 1938 ir 1971 m. rasti IX-XI a. papuošalų ir ginklų lobiai. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.
     Pasiekiamas Notėnų-Barstyčių keliu Mikytuose, sankryžoje šalia sodybos kairėje pasukus keliuku į kairę (Š), pavažiavus 800 m už nedidelio upelio, laikantis labiau dešinės, iki pusiau apleistos sodybos (yra 100 m į dešinę (ŠV) nuo jos, kitapus griovio, kuriuo teka upelis).
     Piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 1992 metų spalio 12 dieną. Unikalus objekto numeris: 3251. Statusas: nacionalinis (paminklas).
     Faktai iš tautosakos šaltinių - pasakojama, jog ant kalno stovėjusi bažnyčia kuri prasmegusi, tik kartais vidurdienį iš po žemių girdėti skambant varpas.
     Mikytų piliakalnį galime rasti pagal koordinates: 21.806, 56.131 (WGS).
Skaityti

Jedžiotų piliakalnis

     Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Luobos dešiniajame krante. Aikštelė beveik trikampė, orientuota R-V kryptimi, 43 m ilgio, 43 m pločio V gale. Joje XX a. 4 dešimtmetyje rasta pora akmeninių kirvių, žalvarinių dirbinių. Čia supiltas 0,8 m aukščio, 7,5 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 56 m ilgio, 5 m pločio, 0,7 m gylio griovį. Už griovio yra priešpilis.
     Priešpilio aikštelė lenkto keturkampio formos, orientuota R-V kryptimi, 6,5 m ilgio, 70 m pločio. V jos pusėje supiltas 0,7 m aukščio, 5 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 75 m ilgio, 3 m pločio, 0,5 m gylio griovį.
Šlaitai statūs, 15 m aukščio.
     Piliakalnis ir priešpilis labai apardyti arimų, priešpilio pylimas centrinėje dalyje anksčiau iš išorės nukastas. Apaugęs lapuočių mišku, pomiškis nuo priešpilio iškirstas.
     Piliakalnyje lokalizuojama 1253 m. minimos kuršių Luobos vietovės pilis.
     Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - XIII a.
     Pasiekiamas iš Klauseikių-Jedžiotų kelio pasukus keliuku į kairę (R) pro Knežės kaimo kapines - iš viso 1 km (už kapinių einant per laukus, yra tiesiai).
     Piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 1992 metų spalio 12 dieną. Unikalus objekto numeris: 3236. Statusas: nacionalinis (paminklas).
    Istorija/pasakojimai - piliakalnyje lokalizuojama Lobe - Luobos vietovės pilis, minima 1253 m. balandžio 4 d. Kuldygoje Kuršo vyskupo Henriko ir Vokiečių ordino atstovų sudarytame Pietų Kuršo dalybų akte. Faktai apie tautosakos šaltinius, kurie susiję su objektu - pasakojama, jog piliakalnyje stovėjusi pilis, kurios gynėjus išžudę priešai eidami pulti Apuolės pilies.
    Jedžiotų piliakalnį galime rasti pagal koordinates: 21.742, 56.248 (WGS).
Skaityti

Girdenių piliakalnis

Girdeniu piliakalnis     Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, Veretos dešiniajame krante. Aikštelė buvo ovali, pailga Š-P kryptimi, apie 45 m ilgio ir iki 35 m pločio, kiek iškiliu viduriu. Joje apie 1930 m. buvo rastas akmeninis kirvis. Š jos pusėje buvo supiltas apie 40 m ilgio, 0,8 m aukščio, 14 m pločio pylimas, už kurio iškastas griovys. Šlaitai vidutinio statumo, 4 m aukščio.
     Piliakalnis labai apardytas ariant, apie 1970 m. nustumdytas melioruojant, buvo sunaikinta beveik visa aikštelė ir gynybiniai įrenginiai. Piliakalnio vieta dirvonuoja, P šlaitas ir buvęs aikštelės kraštas apaugęs lapuočiais.
     Piliakalnyje lokalizuojama 1253 m. minimos kuršių Gėsalų vietovės pilis.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - XIII a.
     Pasiekiamas Girdenių-Vyžančių keliu pervažiavus Veretą ir palei ją laukais pavažiavus į kairę (V) 440 m (yra už antro kanalo vingio, lauko P krašte).
     Piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 2013 metų gegužės 6 dieną. Unikalus objekto numeris: 34864. Statusas: registrinis.
     Girdenių piliakalnį galime rasti pagal koordinates: 21.856, 56.315 (WGS).
 
 
 
Skaityti

Erslos senovės gynybinis įtvirtinimas

Erslos piliakalnis  Erslos piliakalnis, kitaip – Erslos senovės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas Pilale (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 30305, senas vertybės kodas - A1877) – piliakalnis centrinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Erslos kaime (Šačių seniūnija), Erslinės miško pietvakarinėje dalyje.

 Pasiekiamas keliu Mosėdis – Ersla Ersloje pasukus į kairę šiaurės kryptimi, už 200 m - į dešinę rytų kryptimi, per trečios dešinėje sodybos kiemą, pavažiavus 600 m pro apleistą sodybą iki Erslos dubenuoto akmens miško pakraštyje – yra 100 m į šiaurę - šiaurės rytus nuo jo.

Įrengtas žemoje, lygioje vietoje. Aikštelė ovalo plano, 40 × 37 m dydžio, kiek pailga vakarų - rytų kryptimi, apjuosta 147 m ilgio, 1 m aukščio, 7 m pločio akmenų pylimu, kurio išorėje yra iki 1,5 m pločio, 0,2 m gylio griovio liekanos. Pylimo pietvakarinėje dalyje yra 3 m pločio tarpas (vartų vieta).

2005 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą ir pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.

Teritorijos plotas – 0,55 ha. Apaugęs mišriu mišku.

1971 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1987 m. – Bronius Dakanis, Algimantas Merkevičius, Gintautas Zabiela, 1997 m. – Gintautas Zabiela. Šiaurinėje aikštelės dalyje rastas neaiškus geležinis dirbinys.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.
Erslos senovinį gynybinį įtvirtinimą galime rasti pagal koordinates: 21.659, 56.209 (WGS).
Skaityti

Akmuo "Stabo kūlis"

Stabakūlis     Akmuo „Stabo kūlis" – Mosėdžio seniūnijoje, Krakių kaime, prie Mosėdžio – Skuodo kelio, netoli Beržupio upelio. Tai 80 cm. ilgio, 40 cm. pločio, 1 m. aukščio akmuo. Tikroji akmens apačia buvo rasta dar 85 cm. gylyje. Akmens viršus kiek smailėjantis, iš priekio žiūrint truputi panašus į sustingusį žmogų.
     Užrašytas pavadinimas, jog čia seniau rinkdavęsi stabmeldžiai. Aplink akmenį buvęs didelis ąžuolynas . Dar XX a. pirmoje pusėje laukuose rasti dar tų ąžuolų kelmai. Kiti sakydavę, kad tai Štabo Kūlis: ant kalno stovėjęs švedų kariuomenės štabas, o apačioje prie jo buvo pastatyta žymė. Plačiau žinomas padavimų motyvas apie tai, jog „senuose laukuose ėjusi švedų kariuomenė ir tos kariuomenės vadas norėjęs sugriauti Mosėdžio bažnyčią, bet toj vietoj, kur tas akmuo yra – neregėta galia juos sulaikiusi ir pats vadas pavirtęs į akmenį".
     Krakių (Nevočių) akmuo, vadinamasis Stabo kūlis, priklauso Lietuvos menhirų – stovinčių akmenų grupei. Tai byloja jo išvaizda, pasakojimai apie šį akmenį, kaip suakmenėjusį žmogų.
     1964 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu. 1985 m. akmuo priskirtas prie respublikinės reikšmės geologiniu paminklu. Be to jis yra ir archeologijos paminklas.
2016 m. vasario 8 dienos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-88, akmuo "Stabo kūlis" išbrauktas iš Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. 
Skaityti
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą

Tautodailininkai

Prisijungę 249 svečių ir narių nėra