Ylakių miestelis įkurtas 1568 metais. XVIII a. pradžioje Ylakiai atiteko kunigaikščiams Sapiegoms. Pati pirmoji bažnyčia Ylakių miestelyje buvo pastatyta 1642 metais. 1701 m. kun. A. Sapiega, susitaręs su Žemaičių vyskupu pastatė Ylakių kaime medinę bažnyčią ir jai užrašė 2 valakus žemės ir 9900 auksinių. Šios bažnyčios forma priminė kryžių. Vadinosi ji Apaštališka bažnyčia, nes per visą bažnyčios ilgį buvo balkis, o ant jo visi apaštalai. 1785 m. bažnyčia perstatyta. Ilgą laiką ji buvo Skuodo bažnyčios filija. 1841 m. prie bažnyčios gyveno 2 kunigai; filijai priklausė pusė margo žemės. Filialistai gaudavo 89,10 rb. metinės algos. 1744 metais vėl statoma nauja bažnyčia, kuri 1806 metais buvo sena ir griūvanti (dalis bažnyčios ir bokštai buvę nesenai perstatyti, tik dėl blogo stogo virto griuvėsiais.). Nuo XIX amžiaus pradžios veikė parapinė mokykla. 1843 metais įsteigta parapija. 1863 metais vikarą Aleksandrą Miliauską valdžia įtarė raginus žmonės eiti į sukilimą, todėl jį ištrėmė į Samaros guberniją. 
                      Iš Ylakių kunigų minėtinas Ylakių apylinkėse gimęs kun. Matas Veitas, kažkokiu būdu įsimaišęs į 1863 m. sukilimą. Rusai jį ištrėmė į Archangelską, iš kur jis tik 1871 m. į Kuršą tegrįžo. Vėliau savanoriškai persikėlė į Sibirą ir buvo įvairių parapijų klebonu. Į Lietuvą te sugrįžo 1909 m. Mirė Skuode, 1923 01 13.
                      1880 m. Ylakiuose kilo gaisras, ir bažnyčia sudegė. 1894 m. pastatyta nauja, jau mūrinė bažnyčia. Jos bokštai – smaili kaip ylos, kad atitiktų miestelio pavadinimą. Statyboje pamėgdžiojami romaninis ir gotikinis stiliai. Iki šių dienų išlikę bažnyčios viduje 3 mediniai suolai, pagaminti 1765 m., 1768m., 1795 m. Manoma, kad jie stovėjo ir medinėje bažnyčioje. Bažnyčia buvo pavadinta Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai vardu, kurią 1897 m. vysk. M. Paliulionis konsekravo, parapija priklausė Skuodo dekanatui. 1983 metais ji apjungė net 7000 katalikų. 
                      Ylakių bažnyčia yra statyta neogotikos laikotarpyje. Bažnyčia istorinė, stačiakampio plano dvibokštė. Šventoriaus tvora mūrinė. 
                       Nuo bažnyčios pastatymo jos pavadinimas nekito, jis išliko iki šių dienų. Šioje Ylakių parapijos bažnyčioje vyksta nemažai religinių švenčių, be Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir kitų mums žinomų religinių švenčių čia švenčiami ir Šv. Jurgio, Šv. Povilo, Šv. Roko, Šv. Mato atlaidai. 

Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčia (u. k. 16055) įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą nuo 1997-12-31 ir suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.

Virtualus turas po bažnyčią: http://skuodoparapija.lt/vt/ylakiu_parapija/ylakiu_baznycia.html

  Bažnyčia stovi miestelio centre, rytinėje aikštės pusėje. Bažnyčia vienabokštė, bokštas kvadratinis, trijų aukštų, kurie į viršų laipsniškai žemėja ir siaurėja. Langų ir durų formos – gotiškos arkos pavidalo.
  1567 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas dovanojo Skuodą žymiam karvedžiui ir administratoriui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. įkūrė to paties pavadinimo Skuodo miestą. Gavus miestui Magdeburgo teises, į jį buvo pakviesti vokiečių amatininkai, kurių dauguma buvo liuteronai. Jų prašymu J. Chodkevičius dovanojo žemės sklypą prie miesto aikštės tikybos namams statyti.

  Chodkevičiai, o vėliau ir Sapiega, kurių nuosavybėn XVII a. perėjo Skuodo valda, globojo protestantų bendruomenę.

  Dabartinės bažnyčios fundatorius – grafas Sapiega. Bažnyčia pastatyta 1821 m. 1924 m. bažnyčia buvo remontuota. Po II pasaulinio karo bažnyčia naudojama tik per didžiausias liuteronų šventes ir laidotuves. 1972 m. bažnyčia restauruota. 

  Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (u.k. 1596) įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą nuo 2004-12-31 ir suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.

  Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčią galime rasti pagal koordinates: 21.532, 56.27 (WGS).

Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia stovi Barstyčių miestelyje, Skuodo r.  Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, su masyviu bokštu ir prieangiu. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Prie tvoros stovi medinė varpinė.

Stanislovas Beinartas 1649 m. Barstyčius dovanojo Pašiaušės jėzuitų kolegijai. 1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, Barstyčiai 1775 m. atiteko bajorams Jagminams. Tadas Jagminas 1788 m. pastatė bažnyčią, šis fundatorius jai 1789 m. skyrė margą žemės, 1790 m. – 1200 rublių.
   1814 m. bažnyčia atnaujinta, 1844 m. – perstatyta ir padidinta. 1870 m. Vilniaus generalgubernatorius nubaudė vyskupą Motiejų Valančių 500 rb už tai, kad neatsiklausęs valdžios 1867 m. į Barstyčius paskyrė kunigą iš tos pačios parapijos. Nors sumokėti pinigai vyskupui grąžinti, tačiau keletą metų bažnyčia kunigo neturėjo.

1906 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1908 m. įkurta parapija (iki tol buvo Žemaičių Kalvarijos filija). Šventoriuje palaidotas Barstyčiuose 1977 – 1988 m. klebonavęs Anupras Žukas (1911–1988), 1949 – 1956 m. kalinys.

2009 m. birželio 16 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nuspręsta į Kultūros vertybių registrą įrašyti Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios statinių kompleksą (Skuodo r.). Vertybei suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.

XIX a. pab. – XX a. pr. pastatytą kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė ir šventoriaus tvora su vartais. Tradicinė liaudiška su istorizmo stilistikos architektūros elementais bažnyčia yra stačiakampio plano, su masyviu bokštu ir prieangiu. Fasade įkomponuoti 2 apskriti švieslangiai. Bažnyčią juosia skaldyto akmens mūro tvora su 2 vartais. Prie tvoros stovi medinė keturkampė varpinė, kurioje yra 4 varpai.

 

Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios statinių komplekso Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (u.k. 32758)  ir varpinė  (u.k. 32764) įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą nuo 2009-06-23 ir yra vietinės reikšmės objektas.

Virtualus turas po bažnyčią: http://skuodoparapija.lt/vt/barstyciu_parapija/barstyciu_baznycia.html

                 Rugsėjo mėnesį, bulviakasių įkarštyje, Narvydžių kaime (Skuodo raj.) vyksta, jau tradicine tapusi - Cepelinų šventė.

     Šventė vyksta kiemelyje prie bendruomenės namų, o jos metu vaišinamasi vietos šeimininkų pagamintais ir išvirtais cepelinais.

     Šventės dalyvius ir svečius linksmina vietiniai meno mėgėjų kolektyvai, o sporto mėgėjai kviečiami dalyvauti gatvės krepšinio 3x3 varžybose.

     Renginys prasideda pusiaudienį ir tęsiasi iki pat sutemų!

         Orkestrų šventė, skirta kompozitoriui kraštiečiui Broniui Jonušui atminti vyksta  Ylakių miestelyje nuo 1994 metų.

     Kiekvieną vasarą koncertuoja Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“. Kas penkeri metai kartu su „Trimitu“ šioje šventėje dalyvauja  Skuodo, Mažeikių, Vilniaus Broniaus Jonušo meno mokyklų orkestrai. Šventė iki 2014 m. vykdavo birželio 1-ą sekmadienį. Pasikeitus orkestro „Trimitas“ vadovams, data derinama pagal aplinkybes.
     Koncertas pradedamas Ylakių parapijos bažnyčioje, po to žygiuojama miestelio centro gatvėmis. Seniau orkestras koncertuodavo miestelio skverelyje, nuo 2014 m. – Viešojoje erdvėje „Beržynėlis“.     
     Šventės dalyvius taip pat kviečiame aplinakyti prie kultūros centro veikiančiame kompozitoriaus Broniaus Jonušo muziejuje.

     Ši šventė pradėta rengti 2004 metais, kuomet buvo nuspręsta, jog reikia tradicinės šventės prie didžiausio Lietuvos akmens. Nuo tada, folkloro šventė "Pri dediuojė kūli", švenčiama kasmet gegužės paskutinį savaitgalį.

     Į šventę kviečiami įvairūs folkloro kolektyvai iš visos Lietuvos. Kolektyvai atvažiuoja su savo paruoštomis programomis į kurias įtraukiami visi dalyviai ir žiūrovai. Šventės metu susipažįstama ir ragaujama žemaitiško kulinarinio paveldo.  Šventės dalyviai kviečiami šokti kolektyvų pamokytus šokius ir iki užkimimo traukti liaudies dainas. Laužui neleidžiama užgest iki paryčių, kurstant jį dalyvių širdžių liepsna, draugyste ir betarpišku bendravimu.

     Šventės organizatoriai labai nori, kad tiek dalyviai, tiek žiūrovai atvyktų iš kuo įvairesnių Lietuvos kampelių... Tad nekantraudami laukia Jūsų šventėje!

     Žiemos sporto šventė kartu su Vainodės nuovada (Latvijos Respublika) Ylakiuose organizuojama nuo 2010 m. Vienais metais, šventę organizuoja Ylakių seniūnija, padedama Vainodės nuovados, kitąmet – atvirkščiai.
     Svarbiausia šventės dalis – poledinės žūklės individualios ir komandinės varžybos. Rengiamos eketės gręžimo, slidinėjimo varžybos, įvairūs netradiciniai žaidimai.
     Dalyviai ir žiūrovai vaišinami karšta žuviene arba koše. Visi draugiškai prie laužų, geria arbata. Šventės metu, koncertuoja Ylakių skyriaus arba Vainodė nuovados meno mėgėjų kolektyvai.
     Žvejai atvyksta ne tik iš Skuodo rajono  ir Vainodės nuovados, bet ir iš Mažeikių, Plungės rajonų, Priekulės (Latvijos R).      

     Kviečiame atvykti ir Jus!
     P.S. Dėl atšilusių žiemų ir netvirto ledo, šventę pavyksta suorganizuoti ne visada, tad sekite pranešimus mūsų tinklalapyje.