Skuodo vardas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 m. kaip Kuršo teritorijos dalis.

1259 m. kunigaikščio Algmino vadovaujama žemaičių kariuomenė prie Skuodo sumušė Livonijos ordino kariuomenę, žuvo 33 riteriai, daug eilinių karių. Skuodo reikšmė pradėjo didėti tuomet, kai 1523-1529 m. buvo nustatyta tikslesnė Kuršo ir Žemaičių riba, kai jis tapo pasienio miestu ir nuosavybės teisėmis atiteko didikams Chodkevičiams.

Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos kare Jonas Jeronimas Chodkevičius išleido nemažai savo lėšų. Joms padengti 1565 m. iš Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Žygimanto Augusto gavo leidimą valdyti Žemaičių seniūnijos valstybinius Grūstės, Gintališkės ir Viešvienų valsčius. Visas šias valdas po trejų metų už nuopelnus valstybei Žygimantas Augustas dovanojo jam amžinam naudojimui. Tokiu būdu 1568 m. rugpjūčio 8 d. jam atiteko Skuodo miestelis, įsikūręs kairiajame Bartuvos krante.

J. Chodkevičiaus rūpesčiu 1572 m. Skuodui išrūpintos Magdeburgo (savivaldos) teisės. Tais pačiais metais dešiniajame Bartuvos krante jis pradėjo kurti naują miestą, kurį pavadino savo vardu – Johanesbergu. Jo centre buvo suplanuota stačiakampė aikštė, kurios viduryje vėliau pastatyti rotušė, prekybos pastatai. Vyskupas Jurgis Tiškevičius (vyskupavo 1633-1649) Skuodą paskelbė dekanato centru.

Skuodo naujamiestyje susikirto svarbūs prekybos keliai, jungę Livoniją su Prūsija ir vakarų Žemaitiją su Liepojos ir Rygos uostais. Skuode yra buvusios sagų gamybos, odos išdirbimo, batų siuvimo įmonės. Tik Šiauliai batų gamyba lenkė Skuodą. 1915 m. atokiau nuo miesto nutiesiamas Bajorų – Priekulės (Latvija) geležinkelis.

Skuodas – pasienio, amatų ir prekybos miestas.

J. Chodkevičius tapęs Skuodo savininku, tame pat Grūstės valsčiuje įkūrė naują miestą, kurį pavadino legendinio Chodkevičių giminės pradininko vardu – Bareikiais. Juose 1568 m. jau buvo 93 sklypai su namais, bažnyčia, turgaviete ir 6 gatvės – Skuodo, Gėsalų, Livonijos, Bažnyčios, Platelių ir Dvaro. Bareikiams priklausė 86 valakai ir 20 margų ariamos žemės, kuri ribojosi su Ylakių kaimo žeme. Manoma, kad Bareikių miestą XVII a. pradžioje sudegino kraštą užplūdę švedai.

Tebėra paslaptis, kur buvo ir jau minėto Grūstės valsčiaus centras.

Kas ir kokiais metais sugriovė Skuodo rotušę?

Moksliškai neišaiškinta žodžių „Skouda boužė" prasmė ir esmė. Kokia proga ir prie kokių aplinkybių gimė daina ir jos žodžiai: „Liuob šuoktė, liuob dainioutė, liuob į Skouda nuvažioutė, vo dabar pasena, su buoba gyvena". Gal tik siauram mokslininkų ratui yra žinomi Skuodo grafystės reikalai.

Nuo kokių metų Skuodas – dekanato centras?

Feodalizmo arba baudžiavos epocha neįsivaizduojama be dvarų, rūmų ir pilių. Veltui jų ieškotumėte Skuodo rajone. Šios kategorijos paveldo nebėra. Kodėl? Buvusius dvarus bei dvaro ponus beprimena tik posakis: "Velnių kaip Šarkės dvare".

Skuodo žemėje nemažai paslaptingų dalykų. Ar ne metas juos atskleisti, įminti.

Juozas Vyšniauskas

Ant stalo ištiestame ar ant sienos pakabintame šalies administraciniame žemėlapyje Lietuva prasideda nuo Skuodo. Numeruotame žemėlapyje prie Skuodo rašomas vienetas.

Visais amžiais iš Skuodo į Rygą buvo arčiau (per 200 km), nei iki Vilniaus (per 360 km.) ar Kauno (per 260 km). Skuodas iš visų Lietuvos Respublikos rajonų centrų yra arčiausiai valstybinės sienos su kita šalimi (su Latvija) – tik 3 km.

Atstumai iki artimiausių miestų – rajonų centrų: iki Mažeikių 53 km, iki Plungės 54 km, iki Kretingos 52 km, iki Liepojos 50-60 km. Iki Palangos 63 km, o iki Baltijos jūros (stačiu kampu) apie 40 km. Iki apskrities centro Klaipėdos 73 km. Ne sausros metu iš Mosėdžio ir Skuodo Bartuvos upe galima valtimis nuplaukti į Liepojos ežerą, į Liepoją.

Skuodo rajonas sovietmečiu vadintas Lietuvos Kamčiatka.

Juozas Vyšniauskas

Skuode ir rajone beveik visi mąsto ir rokoujės žemaitėškaa. Kalbininkų ir kitų mokslininkų nuomone taip yra dėl to, kad Skuodo rajonas yra Žemaitijos ariergarde ir ilga linija atsiremia į Latviją, kurios kalba artimesnė žemaičiams. Be to, Skuodo rajonas toli nuo šalies pramonės ir kultūros centrų, jame nebuvo statomi tokie gigantai, kaip Akmenėje ar Mažeikiuose, kur neišvengta kitakalbių įtakos.

Skuode gimęs ir augęs Šiaulių universiteto profesorius Juozas Pabrėža parašė šiandieninės žemaitiškos rašybos taisykles. Kraštietė Danutė Mukienė – laikraščio „A mon sakaa? , žurnalo "Žemaičių žemė" ir žemaitiškų knygų leidėja. Rajono laikraštyje „Mūsų žodis" neretai spausdinami žemaitiški tekstai, rašiniai.

Dauguma rajono saviveiklinių teatrų stato tik žemaitiškus spektaklius. Skuodo žemaičių teatre žemaitiškai skambėjo net Ibsenas. Žemaičių kultūros draugijos Skuodo skyrius ir rajono švietimo įstaigos rengia skaitovų konkursus gimtąja žemaičių kalba. Skuodo viešoji biblioteka organizuoja rašančiųjų žemaitiškai kūrybos konkursus. Ne tik rajoninius, bet ir respublikinius.

Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje vyksta rajoniniai ir zoniniai muzikiniai renginiai „Dainioujem žemaitėškaa". Skuodo rajono savivaldybės tarybos posėdžiai vyksta žemaičių tarme. Jos nemokantieji tarybos nariai ir svečiai turi teisę kalbėti kita tarme arba kalba.

Skuodas ir rajonas – stiprus, patikimas Žemaitijos etniškumo centras.

Juozas Vyšniauskas

Kaizeriniams okupantams iki Skuodo 1915 m. nutiesus geležinkelį, vagonais Vokietijon iškeliavo didžioji dalis Skuodo žemės miškuose užaugę medžiai. Todėl rajono miškingumas ir šiandien nesiekia 17 proc., kai Lietuvos miškingumas 29 proc.

Neišlikus dvarų ir prie jų buvusių želdinių, parkus prie savo sodybų ėmėsi kurti valstiečiai, kolūkiečiai – Izidorius Navidanskas, A. ir B. Žiemeliai, K. ir D. Pukeliai. Kasmet visose seniūnijose vykdomi gražiausių sodybų konkursai, jų šeimininkų apdovanojimai. Teturėdami tik vieną didesnį ežerą ir tą patį per pus su latviais, pradėjo tvenkti upes. Taip buvo įrengti 46 tvenkiniai, kurių bendras plotas – 420 ha.

Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. pabaigoje kaime gyveno net 69,4 proc. visų rajono gyventojų. Lietuvos mastu kaimuose gyvena 33,3 proc., Klaipėdos apskrityje – 27,1 proc. visų gyventojų. Skuodo savivaldybėje vyrauja mažos, iki 1000 gyventojų turinčios gyvenvietės.

Tradiciniu žemės ūkiu (grūdų, pašarų, bulvių, gyvulių auginimu, pienininkyste) verčiasi 4556 gyventojai. Labiausiai išvystyti ir klestintys yra pieno ūkiai. Daug dirbta, skatinant gyventojus užsiimti uogininkyste, plečiant aviečių, braškių ir juodųjų serbentų plotus. Žemdirbystės padargų, mašinų bei kaimiškos buities ekspozicijas turi įrengę verslininkas - Virginijus Mitkus, ūkininkas - Vidmantas Donėla, pensininkas - Romas Daujotas.

Skuodas – akmenuota žemė, darbštūs žmonės.

Juozas Vyšniauskas

Beržo g. 1, LT-5676 Šatės

Tel. (8 440) 466 15

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

     Rašytiniuose šaltiniuose Šatės pirmą kartą minimos XVI amžiaus pirmoje pusėje. Istoriškai vietovė žinoma nuo 1534 metų. Kiekvienais metais seniūnijoje pastebimos ryškios permainos. Šatėse aplinkui gražuolę Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią atkurtos buvusios istoriškai svarbios viešosios erdvės, kuriasi pavyzdingos sodybos. Aplinkui, į kurią pusę bepasuksi, labai gražūs kraštovaizdžiai. Paslaptimi dvelkia mįslingasis Ryklės kalnas... Už trijų kilometrų nuo Šačių esančiame Lyksūdės kaime prie pat kelio rymo architektūros paminklas, kuriam per pusantro šimto metų amžiaus, - tai vandens malūnas. Jis tarsi senosios istorijos aidas, atsimušantis į šalimais murksančio maurais apžėlusio tvenkinio krantus. Tvenkinyje – vandens paukščių rojus. Jų klegesio gali klausytis nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Keliauk nuo vieno seniūnijos pakraščio iki kito ir grožėkis gamta!

 

- Šačių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

- Erslos Šv.Aloyzo koplyčia

- Erslos akmuo su plokščiadugniu dubeniu

- Šačių alkakalnis vad. Ryklės kalnu

- Lyksūdės vandens malūnas

- Šačių paminklas 1952–1956 m. žuvusiems ir suimtiems Kardo rinktinės Sakalo būrio partizanams

- Paminklas žymintis vyskupo Antano Vaičiaus tėviškę Geidučiuose

- Paminklas ir kryžius dailininko A. Galdiko sodyboje Giršinuose

- Rūpintojėlis literatūros kritiko R. Pakalniškio sodyboje Rukuose

- Paminklas M. Untulio sodyboje Rumšaičiuose

 

 

     Pirmąją bažnyčią 1670 m. pastatė Jonas Volskis, 1771 m. tuometinis aplinkinių žemių valdytojas A.Sapiega pastatė naują medinę bažnyčią. Kai ji pradėjo nykti parapijiečiai nusprendė statyti mūrinę – dabartinę bažnyčią. Jos sienos išmūrytos 1885 m. iš plytų, išdegtų iš molio, iškasto gretimame Pagramantės kaime. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje esantiems vargonams – jau virš 100 metų.

 

 

     Kalnas-netaisyklingo trikampio formos(kiek pailgintas Šiaurės-Pietų kryptimi). Nuo šio kalno gražiai atsiveria miestelio panorama. Kalnas turi ir istorinę, mitologinę vertę. Padavimas pasakoja, kad čia nugrimzdus bažnyčią. Žmonės, pamatę, kad bažnyčią prarijo kalnas, pavadino jį Ryklės vardu. Kalnas įtrauktas į LR Kultūros paveldo objektų registrą.

 

 

     Ersla iki 1772 m. priklausė jėzuitams. Erslos sąsają su jėzuitais rodo kapinėse pastatyta koplyčia. Tai Šv. Aloyzo koplyčia. Pastatyta XIX a., čia šventadieniais žmonės rinkdavosi prie Šv. Aloyzo altoriaus. Sekmadieniais į šią koplyčią laikyti pamaldų atvykdavo kunigas iš Mosėdžio. 1989 m. begriūvančią koplyčią kapitališkai suremontavo vietiniai ir iš šių vietų kilę entuziastai, padedami Rukų kolūkio. Prie jos pastatė išraiškingą tautodailininko barstytiškio J. Jankausko iš ąžuolo išdrožtą Šv. Aloyzo skulptūrą. Sutvarkyta koplyčia ir skulptūra pašventinta 1989 m. liepos 23 d. Iki šių dienų čia birželio viduryje vyksta Šv. Aloyzo atlaidai.Šventė vyksta birželio viduryje. Pradedama Šv. Mišiomis Erslos koplyčioje. Kaimo aktyvistai pasidžiaugia nuveiktais darbais, sveikina Aloyzus. Vyksta koncertas, atrakcionai vaikams, vakaronė- gegužinė, kuriamas tradicinis laužas, prie kurio šokama, dainuojama.

 

 

     Malūnas statytas 1830 m. ant. Malūno pastato vidus padalintas į dvi dalis: gamybinę ir gyvenamą su kaminu ir virene. Malūnas turi romantizmo stiliaus bruožų. Lyksūdės malūnas su technologine įrangą įrašytas į LR Kultūros paveldo objektų registrą. Šiuo metu malūną galima apžiūrėti tik iš išorės.

 

 

 

     Renginys vyksta ant Ryklės kalno. Pagerbiami ir specialiomis nominacijomis apdovanojami labiausiai Šačių seniūnijoje nusipelnę žmonės (etnokultūros, kultūros srityse, saugojantys ir puoselėjantys savo seniūniją, ją garsinantys ir t.t.). Pristatomi projektai, deklamuojamos eilės, dainuojamos dainos.

 

 

     Jau daugiau negu 10 metų rugpjūčio pradžioje į Šates renkasi sportininkai ne tik iš mūsų rajono, bet atvyksta ir iš aplinkinių rajonų išbandyti jėgų krepšinio, tinklinio, dvipūdės kilnojimo, virvės traukimo rungtyse. Jaunesnieji dalyviai aktyviai savo jėgas bando jiems skirtose rungtyse . Vyksta koncertas, diskoteka.

 

 

     Šventė vyksta birželio viduryje. Pradedama Šv. Mišiomis Erslos koplyčioje. Kaimo aktyvistai pasidžiaugia nuveiktais darbais, sveikina Aloyzus. Vyksta koncertas, atrakcionai vaikams, vakaronė- gegužinė, kuriamas tradicinis laužas prie kurio šokama, dainuojama.

 

Vadovas Gintautas Petrauskas

Tel.: 8 616 817 15

 

Vadovas Kamilijus Venskus

Tel.: 8 680 490 41

 

Vadovė Jūratė Bagočienė

Tel.: 8 614 506 01

 

Tel: (8 440) 739 77, +370 686 69601

El. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

     Skuodo miesto seniūnija - gali pasigirti tuo, jog turi patį seniausią šalyje istorijos paminklą – Mūro kryžių, savąją „jūrą" – Bartuvos upės užtvanką, prie kurios veikia hidroelektrinė. Miesto svečių dėmesį patraukia gražuolis parkas su fontanu, sporto aikštelė jaunimui jame ir daugybe ūksmingų kampelių pasislėpti nuo saulės kaitros. Miestas turi dvi bažnyčias – katalikų ir liuteronų, muziejų, meno mokyklą, kultūros centre nuo 1995 metų veikiantį Žemaičių teatrą, kuriame visi spektakliai vaidinami tik žemaitiškai, kitus garsius meno saviveiklos kolektyvus – mišrų chorą „Apuolė", atšventusį 60 metų jubiliejų, liaudiškos muzikos kapelą „Bartuva", folkloro ansamblį „Vereta". Mieste daugelį metų per Žolinę rengiama įspūdinga „Gėlių fiesta", kurios metu kasmet apdovanojama po dešimt pavyzdingiausių miesto sodybų šeimininkų. Skuodas puikuojasi daugybe pavyzdingų sodybų ir drąsiai gali būti vadinamas vienu pavyzdingiausiai tvarkomų miestų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje.

 

- Mūro kryžius – seniausias paminklas Lietuvoje

- Paminklas J. Chodkevičiui

- Evangelikų liuteronų bažnyčia – architektūros paminklas

- Paminklas tautos kančioms atminti

- Švč. Trejybės bažnyčia

- Tūkstantmečio akmuo

- Skuodo muziejus

- Paminklas žydų genocido aukoms atminti

- Skuodo miesto parkas

- Karių kapinės

     Mūro kryžius stovi Skuodo miesto centro skvere. Tai koplyčia pirmosioms katalikų misijoms Skuode atminti – seniausias paminklas Lietuvoje (sovietmečiu nugriauta, atstatyta 1990 m.). Paminklą miestelio kvadratinės formos aikštėje pastatė J. Chodkevičius 1567 m. Tai mūrinė, tinkuota, stačiakampė koplytėlė. Stogelis keturšlaitis piramidinis, dengtas skarda, viršuje – metalinis kryžius. Kryžiuje iš keturių pusių yra įdėti paveikslai. Didžiausiuose paveiksluose – Šv. Jurgis su perdurtu slibinu po kojomis. Senovėje žmonės laikė Šv. Jurgį didžiu ir galingu. Antras paveikslas – Šv. Barboros, kuri buvo vaizduojama teikianti paskutinę paguodą mirštantiems. Trečiasis paveikslas – Kristus nešantis kryžių. Ketvirtasis paveikslas Šv. Florijono, kuris visada vaizduojamas su kipiu – kaip gaisro gesintojas. Kol Skuode nebuvo bažnyčios prie šio paminklo vykdavo Šv. Mišios. Šiomis dienomis čia pažymimos svarbiausios miesto ir šalies šventės bei įvykiai.

     Skuodo 1572 m. privilegijoje miesto taryba įpareigota pastatyti naują katalikų bažnyčią, o senąją palikti. 1614 m.( Ją pastatė Vilniaus vaivada Jonas Karolis Katkevičius). 1725 m. kunigaikštis Kazimieras Sapiega pastatė naują bažnyčią, kurią konsekravo vysk. Antanas Domininkas Tiškevičius. Per 1835 m. miesto gaisrą sudegė.

     1847-1844 metais Tomo Sutimto pastangomis ir rūpesčiu buvo pastatyta dabartinė Romos Katalikų bažnyčia, kuri buvo koncekruota vysk. Motiejaus Valančiaus 1850 m. Luknių kaimo ūkininkų Kazimiero Dirkščio, Motiejaus Girdžiūno ir Juozapo Paulausko lėšomis 1891–1896 m. nulieti 3 varpai. Šie varpai labai gražūs, autentiški, su paveikslais ir ornamentinėmis juostomis, taip pat su originaliais įrašais.

     Skuodo muziejus yra vietinis krašto muziejus, kurio steigėjas Skuodo rajono savivaldybė. Pagrindinė muziejaus funkcija yra rinkti, kaupti, saugoti Skuodo krašto kultūros istoriją atspindinčias muziejines vertybes. Šiuo metu muziejuje sukaupti ir saugomi archeologijos, istorijos, etnografijos, architektūros, numizmatikos, tautodailės, gamtos rinkinių eksponatai. Didžiausi yra istorijos, etnografijos, tautodailės, archeologijos rinkiniai. Muziejuje eksponatai kaupiami renkant iš žmonių, jiems dovanojant, perkant, renkant eksponatus ekspedicijų metu.

     Bažnyčia stovi miestelio centre, rytinėje aikštės pusėje. Dabartinės bažnyčios fundatorius – grafas Sapiega. Bažnyčia pastatyta 1821 m. 1924 m. bažnyčia buvo remontuota. Po II pasaulinio karo bažnyčia buvo naudojama tik per didžiausias liuteronų šventes ir laidotuves. 1972 m. bažnyčia restauruota. Šiuo metu joje veikia tautodailės paroda – parduotuvė „Margutis".

     Ji seniausias Skuode statinys. Bažnyčios pastatas buvo įtrauktas į architektūrinių paminklų skaičių.

 

 

     Paminklas J. Chodkevičiui stovi prie Skuodo savivaldybės. Paminklas Skuodo miesto įkūrėjui Jonui Chodkevičiui buvo pastatytas 2003 metais. Šios skulptūros autorius– Marius Grušas, architektas – Adomas Skiezgilas.

 

 

 

     Ši, tradicine tapusi, šventė vyksta Skuodo miesto parko pievelėje prie fontano. Jos metu ne tik koncertines programas skuodiškiams parodo mūsiškio bei kaimyninių rajonų folkloro kolektyvai, bet ir 21 val. vakaro kartu dideliame būryje sugiedama Tautiška giesmė.

Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis

Šiame festivalyje, kuris vyks Švč. Trejybės bažnyčioje, kartu su Skuodo kultūros centro chorais dalyvaus kolektyvai ne tik iš kaimyninių rajonų, bet ir iš Latvijos Respublikos Priekulės bei Grobinios miestelių. Šis festivalis bus skirtas Skuodo vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 760-osioms metinėms.

 

 

     Šioje tradicinėje vasaros pabaigos šventėje dalyvauja Skuodo miesto, rajono seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų ir kt. floristai, kuriantys iš gėlių bei žalumynų menines puokštes, kompozicijas, kilimėlius. Jos metu taip pat būna įteikiami apdovanojami tais metais vertinimo komisijos atrinktų gražiausių miesto sodybų šeimininkams, pavyzdingiausiai aplinką besitvarkančių daugiabučių namų bendruomenių bei įstaigų atstovams. Renginiui įsibėgėjus, jo dalyviams ir stebėtojams gerą nuotaiką dovanoja koncertuojantys meno mėgėjų kolektyvai ar profesionalūs atlikėjai.

 

 

     „Skouda boužės juomarks" vyks tradicinėje vietoje – aikštelėje prie turgaus. Šiame renginyje dalyvaujančios rajono seniūnijos, kaip išmanydamos išradingiau, įrengia savo „kiemelius-paviljonus" ir kviečia juose apsilankyti, paragauti žemaitiškų valgių: kastinio, sriubalynės, gardžių pyragų, atsigerti lauko žolių arbatėlių ir pan. Šventės metu specialiu prizu „Skouda boužė" apdovanojama išradingiausiai paviljoną įrengusi seniūnija. Į jomarką atvažiuoja ne tik rajono seniūnijų atstovai, bet ir menininkai, tautodailininkai, sodinukų augintojai ir amatininkai iš įvairių šalies kampelių. Galima įsigyti jų siūlomų prekių. Šventės vedėjai - humoristiniai personažai šmaikščiai pateikia laikmečio aktualijas, krečia pokštus, betarpiškai bendrauja su po jomarką vaikštinėjančiais žmonėmis. Jomarko metu koncertuoja rajono bei šventės svečių meno mėgėjų kolektyvai. Maloniai patraukia momentinė loterija, kurioje nebūna „tuščių" bilietų – galima išlošti vištų, gaidžių, daržovių, sodinukų, grūdų, žirnių ir kt. ūkiškų dalykų.

 

 

     Šis renginys vyksta kasmet paskutinįjį lapkričio mėnesio šeštadienį. Jame kviečiami dalyvauti žemaitiškai vaidinantys Žemaitijos teatrai, svečiai iš kitų šalies etninių regionų – Aukštaitijos ir Suvalkijos ar Dzūkijos.

 

Vadovas Vidmantas Valinskis

Tel.: 8 686 239 17

 

Vadovė Rasa Nikartienė

Tel.: 8 615 414 05

 

Vadovė Sigita Žiemelienė

Tel.: 8 686 654 30

 

Vadovė Kristina Rimienė

Tel.: 8 686 392 68

 

Vadovė žr. Mišrus choras „Apuolė"

 

 

 

P.Cvirkos g. 4, Skuodas

Tel.:8 610 035 95

 

Vaižganto g. 6, Skuodas

Tel.: (8 440) 79 150, 8 600 23 159

El.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Vilniaus g. 21, Skuodas

Tel.: 8 615 30 714

 

Laisvės g. 1, Skuodas

Tel.: (8 440) 73681

 

Vytauto g., 13B, Skuodas

Tel.: 8 622 02665

 

Birutės g. 20, Skuodas

Tel.: 8 615 310 68

El.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Svečių namai "Gandrinė"
Statybininkų g. 20, Skoudas
Tel. (8 440) 528 37
Mob. 8 616 03 376
www.gandrine.lt

 

Vilniaus g. 13, LT-98112, Skuodas

Tel. (8 440) 455 88

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

     Skuodo seniūnijos kraštovaizdį paįvairina Kernų, Puodkalių, Skuodo, Gurstiškės bei Kubiliškės tvenkiniai. Šalia Luknės kaimo, dešinėje kelio Skuodas-Lenkimai-Darbėnai-Kretinga pusėje – garsiojo Skuodo mūšio, vykusio 1259 metais ir pasibaigusio kryžiuočių sutriuškinimu, vieta, pažymėta karžygius vaizduojančiomis medžio skulptūromis specialiai įrengtame parkelyje. Užluobės kaime Luobos upės kairiajame krante nuo tarpukario laikų tebeveikia koplytėlė Lurdas, prie kurios gegužės mėnesį tikintieji renkasi „Majavų" giedotojai. Skuodo medės miškuose verta apsilankyti grybautojams, piliakalnių lankytojų laukia Puodkalių ir Kubiliškės piliakalniai. Narvydžių kaimas garsėja tradicinėmis rugsėjo pradžioje vykstančiomis „Cepelinų šventėmis", Daukšiai neatsilieka – sumanė rengti „Kepsnių šventes" liepos mėnesį. Puodkaliai garsėja gandrų palydomis bei tradiciniu kasmetiniu kraštiečių susitikimu. Yra į ką akis paganyti vienoje iš pavyzdingiausių seniūnijos gyvenviečių – Didžiuosiuose Rūšupiuose.

 

- Skuodo mūšio vieta

- Kubiliškės piliakalnis

- Puodkalių piliakalnis

- Užluobės lurdas

- Guntino akmuo vad. Laumės akmeniu

- Daukšių (Šakalių) piliakalnis

 

 

     Užluobės kaime, priešais žinoma Šarkės dvarą, buvo nemažas valstiečio Juozo Žadausko ūkis. Jo žemė šliejosi prie Luobos upės, prie aukšto jo skardžio. Juozas Žadauskas pasižadėjęs 1938 metais šiame skardyje prie pat upės pastatė nedidelį Lurdą, pasodino liepaičių, aptvėrė tvorele. Prie naujo Lurdo šventinimo dalyvavo keturi kunigai.

Antrasis šventinimas buvo, kai į iškastą šulinuką kunigas L. Jankauskas supylė iš Prancūzijoje esančio Lurdo atvežtą vandenį.

Labiausiai Lurdas lankomas ir prie jo meldžiamasi gegužės mėnesį. Jo viršutinėje dalyje užrašyta: ,,Marija ligonių sveikata".

 

 

     Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia. Piliakalnis įrengtas Bartuvos ir Opalio upių kairiuosiuose krantuose, jų santakoje esančiame kranto kyšulyje. Šiuo metu piliakalnis yra sutvarkytas, pritaikytas turistams. Nuo jo atsiveria gražus vaizdas į apylinkes, yra netoli vandens.

 

 

     Skuodo mūšis – žemaičių ir Vokiečių ordino livoniškosios šakos kariuomenių mūšis, kuris įvyko 1259 m. prie Skuodo, Luknių kaime. Mūšis pasibaigė kryžiuočių sutriuškinimu. Tai vienas didesnių žemaičių mūšių su kryžiuočiais, įvykusių iki Durbės mūšio. Skuodo mūšio vieta Skuodo rajono gyventojų rūpesčiu paženklinta trimis liaudies meistrų sukurtais stogastulpiais.

 

     Piliakalnis įrengtas Bartuvos kairiajame ir Erla (Bartuva) dešiniajame krante, jų santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė beveik apskrita, orientuota vakarų – rytų kryptimi. Puodkalių piliakalnis yra vienas didžiausių Lietuvos – Latvijos pasienyje. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIII a. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 m. ir 1966 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.

     Kiemelyje prie Narvydžių kaimo bendruomenės namų vyks tradicinė Cepelinų šventė. Jos metu ne tik vaišinamasi vietos šeimininkų pagamintais ir išvirtais cepelinais, bet ir vyksta meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai, jaunimas dalyvaujama gatvės krepšinio 3x3 varžybose. Renginys prasideda pusiaudienį ir baigiasi saulei leidžiantis.

 

Karjero g., Narvydžiai., Skuodo rajonas

Mob.: 8 618 509 38

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

www.linksmoji trobele.lt

 

Puodkalių kaimas, Skuodo rajonas

Tel.: 8 687 945 95

 

Notės g. 30, LT-5675 Notėnai

Tel.: (8 440) 590 02

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

     Notėnų seniūnija. Nerūpestingai skuba Notės upė, nešdama su savimi metų naštą...

     Notėnai – vienas seniausių šiaurės žemaičių vietovių, jau XIII a. viduryje minima istoriniuose šaltiniuose, 1253 m. Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino Kuršo žemių dalybų dokumentuose. Juose vietovė, priklausiusi Ceklio žemei, įvardinta kaip Nateye (Notėnai).

Notėnų seniūnijos senumą patvirtina ne tik seni radiniai: Šliktinės lobiai, pačiose Notėnuose rasti žalvariniai įrankiai (Nortikių tipo žalvarinis baltiškasis kovos kirvis bei žalvarinis ietgalis), bet ir archeologiniai paminklai: Mikytų piliakalnis, Šv. Kankinės Kotrynos bažnyčia Notėnuose, Kristaus Karaliaus paminklas, Metalinis kryžius.

     Rugpjūčio mėnesio pabaigoje Notėnuose vyksta Švenčiausiosios Mergelės Marijos – Visatos karalienės atlaidai – vietinių praminti „obuoliniais", nes vyksta per patį obuolių nokimą. Į juos suvažiuoja būriai žmonių iš įvairiausių Žemaitijos kampelių.

 

- Mitologinis akmuo „Laumės pėda"

- Medinė Šv. Kotrynos bažnyčia ir šventoriaus vartai

- Jundulų kaimo koplytstulpis

- Kristaus Karaliaus paminklas

- Mikytų piliakalnis

- Metalinis kryžius

 

 

 

     Gintališkės dvaro savininkas ir valsčiaus valdytojas P. Gorskis 1789 m. Notėnuose pastatė bažnyčią. Ji buvo Gintališkės parapijos filija. Kunigo M. Šaikūno ir parapijiečių pastangomis nauja medinė Šv. Kankinės Kotrynos vardo bažnyčia pastatyta 1906-1909 m. Bažnyčią puošia originalūs šventoriaus vartai. Šie vartai iki Antrojo pasaulinio karo buvo kitokie – abiejose vartų pusėse esančiose nišose ankščiau stovėjo skulptūros. Per karą jos dingo. Remontuojant apgriautus vartus, visose nišose už stiklo buvo įstatyti religinės tematikos paveikslai.

Šv. Kankinės Kotrynos bažnyčia stovi Notėnų kaime, Notės (Salanto dešiniojo intako) slėnio kairiajame krante. Bažnyčia medinė, kryžminio plano, dviejų bokštų. Šventoriaus tvora – akmens mūro.

     Šalia Šv. Kankinės Kotrynos bažnyčios esantį neaukštą metalinį kryžių caro valdžios metais pastatė parapijos moterys, kad jų vyrai ir sūnūs sveiki grįžtų iš karo.

 

 

     Kristaus Karaliaus paminklas stovėjo Notėnų Kaimo rytinėje dalyje. Jį 1932 m. pastatė šaulių organizacija. Paminklą sudaro dvi dalys: betoninis postamentas ir ant jo pastatyta betoninė laiminančio Kristaus skulptūra. Ant postamento parašyta: „Ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi. 1932 m. L.S.Š. Notėnų šaulių būrys". Paminklas 1962 m. masinio tokių paminklų naikinimo metu buvo sunaikintas. Kristaus skulptūra nuversta ir paskandinta Barzdžių ar Mesėdžių upelyje. Tik vietinių žmonių iniciatyva ji buvo naktį ištraukta iš upelio ir pargabenta į Notėnų bažnyčią. Čia ji ilgą laiką buvo laikyta koplyčioje, vėliau pastatyta bažnyčios šventoriuje, kur stovėjo iki Atgimimo laikotarpio. Tik 1989 m. kilus paminklo atstatymo idėjai ši skulptūra vėl buvo perkelta į ankščiau buvusią vietą.

     Paminklą statyti pradėjo 1989 m. pavasarį ir pabaigė liepos mėnesį. Atstatant postamentą, buvo padėtas akmuo, kurį nulygino ir iškalė žodžius „Ir šviesi, ir tiesa mūs žingsnius". Paminklą atidengė ir pašventino 1989 m. rugpjūčio 27 d. per Šv. Mergelės Marijos Visatos Karalienės atlaidus. Tai autentiškas, istoriškai svarbus paminklas.

 

 

     Mikytų piliakalnis, Pilies kalnas, Pilis stūkso prie Mikytų kaimo, įrengtas Šatos dešiniajame krante, aukštumos kyšulyje, esančiame prie mažo bevardžio upelio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. Šatos slėnyje 1938 ir 1971 m. rasti IX-XI a. papuošalų ir ginklų lobiai.

     Padavimas pasakoja, kad vidurdienį kalne po žemėmis skamba varpas. Sakoma kalne buvus bažnyčia.

 

 

 

     Rugpjūčio mėnesį, pirmąjį sekmadienį po Žolinių atlaidų visi notėniškiai ir kraštiečiai renkasi į Notėnus į obuolinius atlaidus. Tai Švenčiausios Mergelės Marijos Visatos Karalienės atlaidai. Šventė prasideda Šv. Mišiomis Šv. Kankinės Kotrynos bažnyčioje. Po mišių visi patraukia į centrinę kaimo aikštelę, kur jau šurmuliuoja muzikantai. Smagu pabūti visiems drauge, pamaloninti širdį kalbantis su seniai sutiktu pažįstamu. Liūdėti neleidžia koncertas. Jo metu pagerbiami gražiausių sodybų šeimininkai. Bendruomenės aktyvas organizuoja smagią loteriją. Net eilė nuvingiuoja, norinčiųjų laimėti grūdų maišą, gyvą vištą ar triušiuką. Vaikai nenustygsta dalyvaudami linksmuose atrakcionuose. Susirinkusiųjų nosis ima kutenti bendruomenės narių verdamos kareiviškos košės kvapas. Saulei krypstant vakarop, jaunimas įsijungia į sportines varžybas. Rungiasi krepšinio komandos. Vakare vyksta linksma gegužinė.

 

Vadovė Dalia Rakauskaitė

Tel.: 8 687 802 29

     Mosėdžio seniūnija garsėja kaip unikalių akmenų karalystė, kuri žinoma ne tik šalyje, bet ir toli už jos ribų. Be įžymiojo V. Into įkurto akmenų muziejaus bei parko, be didžiųjų pagonybės laikų ritualinių apeigų akmenų Šilalės kaimelyje dar yra kuo stulbinti turistus ar šiaip smalsuolius... Tai -vienintelė Lietuvoje tundra - Šauklių tundra. Keliaudamas jos iš lentų sukaltais ar šiaip sumintais takeliais, įvairiausių retų augalų pamatysi, galėsi pasiklausyti nepakartojamo žaliūkių koncerto natūraliai susiformavusioje pelkėje. Pats Mosėdis – tai ištisa grožio karalija. Vos ne kiekviena miesto sodyba – atskira pasaka, kuriai apsakyti pritrūksta žodžių.

 

- Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus

- V.Into sodyba

- Mosėdžio Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia

- Namas, kuriame 1895-1898 m. gyveno J.Tumas-Vaižgantas

- Šauklių tundra

- Šilalės kūlis ir aukuro akmuo bei dubenėtasis akmuo

- Mosėdžio akmuo

- Mosėdžio piliakalnis

- Partizanų bunkeris netoli Mosėdžio

- Paminklas V.Intui

- Mosėdžio miestelio Skveras žymiems Lietuvos ir Žemaitijos žmonėms ir įvykiams pažymėti

- Kulalių skaldyklos akmenynas

- Igarių geomorfologinis draustinis

- Paminklas Adomui Galdikui

 

 

Salantų g. 2, LT-98271, Mosėdis,

Tel./ faks. +370 440 76352; +370 440 76291;

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

     Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus veikia restauruotame 260 metų senumo vandens malūno pastate, kuriame įsikūrusi muziejaus administracija ir kamerinė akmenų ekspozicija. Muziejaus patalpose įrengtos 3 ekspozicijų salės: pirmoje salėje supažindinama su ledynmečio riedulių(magminių, metamorfinių uolienų) istorija, su žemės plutoje vykstančiais geologiniais procesais, nurodant kur ir kaip susiformuoja įvairios uolienos, antroje – su nuosėdinėmis uolienomis, naudingomis iškasenomis ir jų panaudojimu, žmogaus organizme susidariusiais akmenimis, trečioje – eksponuojami mineralai t.y. brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys, eksponuojama žemės evoliucijos ir gyvų organizmų atsiradimo istorija.

     Muziejaus lauko ekspozicija šiandieną užima 12.5 ha ploto teritoriją, kurioje eksponuojama daugiau kaip 200 įvairių ledynmečio riedulių, kurie parko teritorijoje sugrupuoti pagal jų kilmės vietą(Švedija, Suomija). Muziejaus lauko ekspozicijoje lankytojai gali susipažinti su akmens panaudojimo galimybėmis: pats malūnas, girnos, akmeniniai laiptai, takai, grindiniai, tilteliai, stalai, skulptūros – viskas iš akmens. Visa parko teritorija kompoziciškai sutvarkyta taip, kad kurtų natūralios gamtos vaizdą. Riedulių įvairiaspalvius raštus dar labiau paryškina parko žaluma. Muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje kolekcijoje virš 17 itin retų augalų, 150 retų ir 39 registruoti Lietuvos augalų genų banke.

 

 

Akmenų g. 28, LT-98268 Mosėdis

Tel.: 8 611 479 03

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

     Dabartinė V. Into sodyba – buvusios ligoninės teritorija.. Pirmąjį akmenį į šią sodybą daktaras parsivežė ant dviračio bagažinės. Nuo jo ir prasidėjo darbai. Sodyboje pradėti sodinti gėlynai, alpinariumai, vežami akmenys, kasami tvenkiniai, daromos įvairios akmenų kompozicijos. Vėliau pomėgis išaugo ir pradėjo plisti po visą Mosėdžio miestelį.

Akmenų kolekcininko muziejininko V.Into sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

 

 

     Balta dvibokštė vėlyvojo baroko stiliaus Mosėdžio bažnyčia – viena iš gražiausių šiame krašte ir seniausia rajone, įkurta 1544. Dabartinė pastatyta 1844 m.

     1895-1897 m. Mosėdyje kunigavo rašytojas, garsus visuomenės veikėjas Juozas Tumas Vaižgantas.

     Bažnyčia ir šventoriaus vartai nuo 1971 m. - Respublikinės reikšmės architektūros paminklai.

     2011 m. rudenį seniūnijos iniciatyva ir lėšomis įrengtas išorinis šio puikaus statinio apšvietimas.

 

 

     ,,Šauklių tundra" - tai Šauklių geomorfologinis draustinis, kurio plotas yra 82 ha. Jame saugomas poledynmečio (prieš 10-12 tūkst. m.) susiformavęs kraštovaizdis. Manoma, kad čia slūgso apie 300 tūkstančių kubinių metrų akmenų. Tarp jų auga itin vešlūs, aukšti, siekiantys net 6 m, įvairiausių formų kadagiai, sudarantys ištisus sąžalynus. Vietomis, tarp akmenų, drėgnesnėse įlomėse žydi retos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys. Riedulynas išsiskiria didele retų gyvūnų įvairovę (pilkosios rupūžės, gluodenai, rudaakiai satyrikai, tetervinai, plėšriosios medšarkės, vapsvaėdžiai ir tt.)

     Norintiems susipažinti su neįprastu mūsų kraštui, pirmykščiu, tundrą primenančiu kraštovaizdžiu, savita šios vietovės augalija, bei gyvūnija, per riedulyną tarp kadagių ir riedulių vingiuoja apie 2 km ilgio pažintinis Gamtos takas.

 

 

     Šilalės kūlis - tai 5 pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o apimtis – 18,33 m. Riedulys guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės, o per jas link Šilalės kaimo vedė kūlgrinda (akmenų grindinys).

Dubenėtasis akmuo ir aukuro akmuo – tai pagoniškos šventyklos palikimas.

Šilalės kūlis, aukuro akmuo ir akmuo su dubeniu - gamtos ir archeologijos paminklai.

 

 

 

     Šventė vyksta po atviru dangumi birželio mėnesį Respublikiniame V.Into unikalių akmenų muziejaus slėnyje. Koncertuoja folkloriniai ansambliai, kaimo kapelos iš įvairių Lietuvos etninių regionų. Į šventę suvažiuoja labai daug amatininkų ir tautodailininkų. Demonstruojami gyvieji amatai.

 

 

     Tai edukacinis renginys, kuris vyksta svečių namuose „Kaštonas". Renginio metu minkoma ir kepama duona. Renginio trukmė – tai duonos kepimo laikas per kurį skamba Mosėdžio kultūros centro, gimnazijos, vaikų darželio folklorinių dainos ir eilės apie javus, duoną. Bendruomenės pristato savo duoną kepamą pagal jų gyvenamosios vietos receptus. Iškepta duonele vaišinami šventės dalyviai ir svečiai.

Sakralinės muzikos festivalis Mosėdžio Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. Festivalyje dalyvauja įvairūs sakralinės muzikos atlikėjai: solistai, vargonininkai, chorai, ansambliai.

 

Krakių kaimo vyšnių šventė vyksta kasmet rugpjūčio mėnesį. Tai jau tradicine tapusi šventė, kurioje visi dalyviai vaišinami bendruomenės paruoštais ir pristatomais patiekalais su vyšniomis patiekalais iš vyšnių. Šventėje daug improvizacinių elementų, parodijų, žaidimų.

 

Viena smagiausių rudens švenčių -Šatraminių kaimo „Grybų šventė"- vyksta rugsėjo mėnesį. Šventės metu vyksta grybavimo varžybos. Kol grybaujama, vyksta įvairūs žaidimai, varžybos, vaikams piešimo konkursas grybų tema. Šatraminių bendruomenės jumoristinės inscenizacijos „grybavimo-nusigrybavimo" tema. Šventės metu apdovanojami grybavimo varžybų dalyviai, koncertuoja muzikos kolektyvai, vyksta gegužinė.

 

Vadovė Vita Pajarskienė

Tel.: (8 686) 870 40

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

 Vadovė Vita Pajarskienė

 Tel.: (8 600) 870 40

 El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

 

 

Apgyvendinimas, nakvynė su pusryčiais ir kt.

Kaštonų g. 2, Mosėdis LT- 98268

Tel.: (8 616) 146 50

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Apgyvendinimas, nakvynė su pusryčiais ir kt.

Skuodo g. 10, Mosėdis, LT-98269

Tel.: (8 618) 040 28

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Kęstučio g. 6, Mosėdis LT- 98268

Tel.: 865351642; 865364567

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Apgyvendinimas, pirtis ir kt.

Mosėdžio g.3, Šaukliai

Tel.: (8 616) 007 80

El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.