Jurgis Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d., Večių kaime, tuo metu Lenkimų parapijoje, Kretingos apskrityje, Jono ir Rožės Baužinskaitės Pabrėžų šeimoje, kurioje užaugo 7 vaikai.1785–1792 m. mokėsi Kreti...
Kapas yra Notėnų kaimo kapinėse, Notėnų seniūnijoje, Skuodo rajone.
1941-06-23 nenustatytas asmuo Vokietijos kariuomenės kariams pranešė, kad Notėnų k. (dab. Notėnų sen.) yra ginkluotų komunistų, k...
2004 m. buvusios ant K. Karaliaus kapo buvo pastatytas antkapis gelžbetoninis kryžius (h 0,93, storis 0,09 m). Kryžius pastatytas ant betoninio pamatėlio. Prie kryžiaus kryžmos pritvirtintas lieto met...
Sodyba-akmenų muziejus pradėta formuoti 1957 m., įsikūrus joje Mosėdžio apylinkės ligoninei ir gydytojui Vaclovui Intui (1925–2007). Jis pradėjo tvarkyti ligoninės teritoriją, kūrė joje alpinariumus, ...
Mosėdžio miestelio žydų senosios kapinės, vadinamos Žydkapiais, Žydsaliu (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 21806, senieji registro kodai – M82, L66)...
1944 m. pabaigoje Kretingos aps. Mosėdžio vlsč. Šatraminių-Žalgirių-Ledžių-Peldinės miškuose ėmė burtis pirmieji partizanai, tai - daugiausia tarnybos sovietų armijoje stengiantys išvengti jaunuo...
1944 m. Kretingos apskrities Platelių-Mažeikių aps. Ylakių apylinkių miškuose pradėjo kurtis LLA partizanų būriai. Vieną tokių būrių, veikusį Ylakių vlsč., subūrė buvęs LR kariuomenės karininkas Alb...
Lietuvos partizanų kautynių, žūties ir sovietinio teroro vieta randasi Gėsalų k. (kordinatės 21.751, 56.297(WGS)). 1946 m. gegužės naktį iš 21 į 22 d. septyni Mažeikių aps. Ylakių vlsč. veikusio Že...
Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai (nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis objektas: unikalus kodas - 39050) – partizanų laidojimo ir atminimo vieta pietvakarinėje Skuodo rajono saviv...
Akmuo - saugomas kaip Simono Daukanto gimtinės vietos (u.k. 10548) vertingoji savybė - (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 23220, senas registro kodas - G85K2). Šis akmuo yra Kalvių ...
Lietuvos partizanų kapai randasi Narvydžių kapinėse Skuodo r. Narvydžių km. Kapų g. 1990 m. birželio 30 d. iš Skuodo r. Šačių sen. Erslos k. miškelio perkelti ir čia palaidoti: 1948-07-12 Kretingos ...
Ylakių žydų senosios kapinės (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 24681; senas registro kodas – L969) – Ylakių miestelyje. Kapinėse yra įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros...
Žydų žudynių ir užkasimo vieta (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 21808; senas registro kodas – I45) – už vadinamų Kulų kapinių kalvos, 50 m į vakarus nuo tvenkinio vad. „Skuodo j...
Skuodo žydų senosios kapinės – (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 21807; senas registro kodas – L67) – S. Nėries gatvėje Skuode, į šiaurę nuo jos, 180 – 300 m į pietvakarius nuo Ba...
Šiame 1941 m. birželio mėn. sukilėlių, Lietuvos partizanų ir rezistentų kape palaidoti: 1941 m. birželio sukilėliai, kovoję ir žuvę kautynėse su raudonarmiečiais Ylakių vlsč.: Kazimieras (Kazys) Bal...
Vargonai – pastatyti Ylakių Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Vargonai stovi bažnyčios muzikos chore virš priebažnyčio. Pagaminti Lietuvoje apie 1982 m.. Vargonais grojama religinių apeigų metu. Va...
Ylakių gyventojų žudynių vieta ir kapas randasi Ylakių miestelio p.dalyje, 60m. į r. nuo Ylakių - Kadžių kelio, 55 m. į š. nuo žydų senųjų kapinių. Šioje vietoje 1941 m. liepos mėn. nužudyti 446 ...
Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, 51 kv.m. plotą juosia tvora, kraštai apsodinti eglių ir lapuočių medžiais. Į kapines veda du plytelėmis iškloti takai. Kapinių šia...
Laikrodis – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios bokšte. Laikrodis pagamintas Vakarų Europoje XVIII a. pabaigoje. Laikrodžio matmenys – 150x80x30 cm, švytuoklė – iki 1 m ilgio. Laikrodis – iki šių dienų&nbs...
Mūro kryžius stovi Skuodo miesto centro skvere (P. Cvirkos gatvė). Tai koplyčia pirmosioms katalikų misijoms Skuode atminti – seniausias paminklas Lietuvoje (sovietmečiu nugriauta, atstatyta 1990 m.)....
Žydų žudynių ir užkasimo vieta (u.k. 11158) yra Šaulių g., Skuode.
1941 m. vasarą nacistinės Vokietijos okupacijos metais suorganizuotos egzekucijos metu nužudyta apie 600 žmonių, didžioji dauguma...
Šioje vietoje 1944 m. rudenį - 1945 m. pr. buvo laidojami žuvę mūšiuose ir Šarkės dvaro pagrindiniame pastate įkurtoje karo ligoninėje mirę Sovietų Sąjungos kariai. Viso palaidoti 57 kariai, iš jų 12 ...
Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje esantys vargonai amžiumi lenkia pačią bažnyčią. Ant vargonų užrašyta, jog jie pagaminti 1850-aisiais, o bažnyčia pastatyta 1864-aisiais. Bažnyčioje puikuo...
Kapinėse palaidoti Sovietų Sąjungos kariai žuvę Antrojo pasaulinio karo metais. Pastatytas lauko akmens paminklas, kuris po 2002 m. tvarkymo darbų prie paminklo pritvirtintos 3 rusvo šlifuoto granito...
Tai 46 m. ilgio ir 41 m. pločio kapinės,esančios Vytauto g. Skuodo miestelyje, aptvertos iš mūrinių stulpelių su metaliniais tarpais. Įėjimas yra vakarų pusėje. Takai grįsti šaligatvinėmis plytelėmis...
Vargonai stovi Šv. Kankinės Kotrynos bažnyčioje, Notėnų kaime. Jie stovi muzikos choro centre. Notėnų bažnyčios 1873 m. inventoriuje rašoma: „chore stovi remonto reikalaujantys 13 balsų va...
Skuodiškiai tremtinių iniciatyva ilgai statė šį paminklą, bet pastatė originalų, vertą tautiškų ir liaudiškų tradicijų. Daugiau tokio Lietuvoje nerasime. Balkšvo betono ažūras lengvai plevena žalio pa...
Bareikiai - miestas buvęs (iki XVII a.) netoli Skuodo, prie Luobos upės, ties dabartiniu Arkšvos kaimu. 1568 m. jis priklausė Grustės valsčiams. Tuo metu jame buvo 6 gatvės ir turgavietė, iš vis...
Skuodo mūšis (Scoden, Sckoden) įvyko 1259 m. prie Skuodo (jis tada priklausė Ceklio žemei). Pagal archeologinius kasinėjimus nustatyta, kad ši vieta galėjo būti apie 6 kilometrai į pietvakarius nuo Sk...
S. Daukanto gimtoji vieta yra Kalvių km., Lenkimų seniūnijoje, Skuodo r. Šiandien buvusioje S. Daukanto tėvų sodyboje, kur buvo: troba, kurioje Simonas gimė, kluonas, svirnas, žardai, kūdra, sto...
Lenkimų bažnyčios šventoriuje – Simono Daukanto motinos kapas. Antkapio akmenį parūpino ir tekstą, kuriame minimi S. Daukanto šeimos gyvenimo faktai, iškaldino pats Simonas Daukantas. Akmuo buvęs kald...
