XVI a. II pusėje valakų reformos metu įkurtas gatvinis kaimas. Visi pastatai buvo mediniai, tašytų rąstų sienomis, aukštais šlaitiniais stogais, dengtais ilginiais šiaudais, vėliau – skiedromis. Gyvenamųjų namų (trobų) viduje buvusi priemenė su dideliu butelio formos kaminu trobos centre. Gyvenamoji trobos pusė būdavo rytinėje, o ūkinė – vakarinėje dalyje.

Tauzų etnoarchitektūrinė sodyba (u.k. 10321) stovi 300 m į rytus nuo kelio Plungė – Skuodas. Įvažiavimas į sodybą iš pietų pusės. Tai seniausia Tauzų k. sodyba, pastatai tradicinės etnoarchitektūros. Sodybos išplanavimas ir apželdinimas būdingas Žemaitijos kraštui.  Sodyba neaptverta ir aiškių ribų neturi. Sodyboje yra senų medžių: klevų, kaštonų, eglių.

Troba (u.k. 29629)- pastatyta 1731 metais. Vieno aukšto, stačiakampio plano, kompaktiško tūrio. Ilgais fasadais orientuotas į šiaurę ir pietus. Trobos centre yra viena didelė priemenė, pertverta lentų pertvara. Prie rytų priemenės sienos priglaustas didelis butelio formos kaminas – virenė.  Troboje yra 5 patalpos.

Svirnas (u.k. 29630) – pastatytas 1740 metais.  Vieno aukšto, stačiakampio plano su priesvirniu. Tai keturių patalpų, kurių paskirtis buvo: vidurinė patalpa – grūdinė, vakarų pusėje – sandėlėlis ir dvi rytų pusėje – kamaros. Grūdinėje yra kopėčios patekti į pastogę.

Tauzų etnoarchitektūrinei sodybai suteiktas valstybės saugomo objekto statusas.

Tauzų etnoarchitektūrinę sodybą galime rasti pagal koordinates: 21.555, 56.19 (WGS).

Sodyba - stovi vakarinėje kaimo dalyje.  Sodybos pagrindiniai elementai (troba ir svirnas) išlikę nuo XIX a. pabaigos. Tai kompaktiška vieno kiemo sodyba, kuri iš 3 pusių apribota pastatais ir atvira nuo kelio. Senų pastatų likę tik du: namas ir svirnas, o tvartas ir garažas – vėlesnės statybos. Sodyba buvo žymiai didesnė ir turėjo daugiau ūkinių statinių, bet keičiantis nuosavybei, dalis pastatų buvo sunaikinta. Tradicinė sodyba su neišlikusia ūkine dalimi. Į pietus nuo svirno yra likusi obelis, kuri turėtų būti netoli 100 metų. Už svirno vakarinėje dalyje buvo sodas, kurio dabar likęs tik fragmentas. Tradicinė šiaurės vakarų  Žemaitijos sodyba.

Troba (u.k. 7)- pastatyta 1884 metais. Medinė, vieno aukšto, ištęstinio stačiakampio, kompaktinio tūrio, asimetriškos kompozicijos namas. Centrinėje dalyje -  kamininė (virenė).

Svirnas (u.k. 8) – pastatytas XIX a. pabaigoje. Medinis, vienaukštis, stačiakampio plano, šešių kamarų, su pusvalminiu čiukuriniu stogu.

Šatraminių etnoarchitektūrinei sodybai (u.k. 29628) suteiktas valstybės saugomo objekto statusas.

 Šatraminių etnoarchitektūrinę sodybą galime rasti pagal koordinates: 21.523, 56.142 (WGS).

Sodyba susikūrė XIX a. Sodyba yra 500 m į šiaurę nuo kelio Lenkimai – Mosėdis. Įvažiavimas į sodybą iš rytų pusės. Planinė struktūra, kuri dabar likusi, susiformavo XX a. I pusėje pastačius namą ir tvartą prie jau stovėjusių  tvarto ir svirno. Pastatai sudaro lyg ir 2 kiemus, kurie nėra ryškiai atskirti, bet yra švarusis kiemas, kurį formuoja namas, svirnas ir koplytėlė, o šalia esanti ūkinį kiemą formuoja abu tvartai ir namo bei svirno galiniai fasadai. Senosios sodybos pastatai: svirnas -  XIX a. pr. Ir tvartas – XIX a. vid. XX a. Smetonos laikais pastatytas namas, kuriame 1961 -1965 m. buvo mokykla, ir ūkinis pastatėlis. Sodyboje senų medžių beveik neišliko.

Svirnas (u.k. 29631) – vieno aukšto, stačiakampio plano, kompaktiško tūrio. Tai buvo tipiškas žemaitiškas trilypis šoninis svirnas su trimis įėjimais iš priesvirnio. Vėliau pastatas pailgintas į abi puses. Dabar jame yra 7 patalpos, iš kurių viena paversta gyvenamąja. Čia pastatyta krosnis, sienos ištinkuotos. Kitos patalpos naudojamos pagal tradiciją: grūdams, daržovėms ir kitiems namų apyvokos darbams laikyti.

   Tvartas (u.k. 29632) – vieno aukšto. Pastate yra 8 patalpos: naminiams gyvuliams ir paukščiams, šienui ir pašarams bei ūkiniam inventoriui laikyti.

Namas  (29633)– vieno aukšto pastatas su mansardiniu aukštu, kuris nėra naudojamas.  Pastate uždarius mokyklą, vėliau vėl  buvo pritaikytas gyvenamajai paskirčiai.

Daukšių k. etnoarchitektūrinei sodybai  (u.k. 1597) yra suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.

Daukšių k. etnoarchitektūrinę sodybą galime atrasti pagal koordinates: 21.489, 56.185 (WGS).

      Mosėdis – vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas Akmenų sostine. Ekskursijos metu susipažinsite su Mosėdžio miestelio istorija, iš arčiau apžiūrėsite ir prisiliesite prie įvairiausių akmenų, susipažinsite su krašto tradicijomis, paragausite žemaitiškų valgių.

Sedos g. 11, Luobos k., Ylakių sen., Skuodo rajonas
Mob.: 8 614 87 889; 8 611 555 77
El.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
www.luobosvienkiemis.lt

Lyksūdės malūnas su technine įranga stovi kairiajame Šatos krante, šalia Šatės –Kaukolikai kelio. Lyksūdės malūno ilgis -  25,12 m, plotis -  9,88 m, aukštis iki kraigo – 5 m. Pamatai ir sienos iš  akmens mūro. Stogas dvišlaitis, virš galinio šiaurinio fasado – pusvalminis, dengtas šiferiu (seniau  buvo dengtas čerpėmis).

Turi romantizmo stiliaus bruožų.  Lyksūdės malūnas pastatytas 1830 m.

Malūnas stačiakampio plano simetriškas statinys.  Vidaus erdvė padalinta į gyvenamąsias ir ūkines patalpas. Gamybinėms reikmės panaudota pastogė ir rūsys.

XX a. 4 deš. vid. r. ir v. Fasadų stogo plokštumose p. pastato dalyje pristatytos medinės simetriškos viena kitai  vakarų – rytų kryptimi salkos, turinčios po du naujas konstrukcijos langus ir po 1 mažą langelį. Pastato galinių fasadų plokštumų II a. lygio dalys virš akmens mūro – medinių lentų.  Būdingi XVIII a. pab. – XIX a. I pusės formos.

Mūro pastato vidaus planas padalintas į dvi dalis: gamybinę ir gyvenamą su kaminu ir virine. Gyvenamosiose patalpose sienos tinkuotos. Virš gyvenamosios patalpos antro aukšto taip pat įrengtos gyvenamosios patalpos. Vertingos ne tik išplanavimas, bet ir atskiros interjero detalės - durys su vyriais ir rankenomis, kai kurių langų rėmų konstrukcijos. Gamybinės patalpos išliko nepakitusios.

Malūno gyvenamosios patalpos  primena XIX a. žemaičių trobos patalpų išdėstymą, kai trobos centre didžiulis kaminas- virenė skiria priemenę į 2 dalis, kiekvieną su savo durimis į lauką ar prieangį. Priemenės ir virinės grindys – plukto molio.

Lyksūdės malūno užtvanka ties galiniu šiauriniu fasadu.  Vanduo į užtvanką patekdavo iš kitoje kelio pusėje esančio tvenkinio, per kelio perkasą su tilteliu ir nutekėdavo į Šatos upelį. Norint sumalti per dieną  pūdų grūdų,  vanduo turėdavo pasiekti ne mažesnė kaip m. aukštį, bet vasarą dažniausiai vandens trūkdavo.

Lyksūdės malūnas yra valstybės saugomas objektas  ( u.k. 17027).

Vandens malūną galime rasti pagal koordinates: 21.724, 56.193 (WGS).

  Mosėdžio parapijoje veikė ir dvi bažnytėlės-koplyčios. Viena iš jų – Šatraminių kaime, kur įrengtas Švč. Mergelės Marijos altorius ir vykdavo Šv. Marijos atlaidai.

  Šatraminių koplyčia pastatyta XVIII a.  Ji 30 m nuo kelių sankryžos Šatraminiai–Palšiai, 20 m. į šiaurę nuo buvusios Šatraminių pradinės mokyklos. Medinė,  4,5x6,5 m dydžio, neornamentuota. Bokštelis medinis, dengtas skiedromis, be bokšto 4,8 m aukščio. Aptverta betonine tvora.

 Joje kiekvieną gegužės mėnesį giedamas "Majus", du kartus metuose laikomos Šv. Mišios, yra susituokusios dvi jaunavedžių poros.

 Šatraminių koplyčią galime rasti pagal koordinates: 56.141772, 21.522299.

  Ylakiuose evangelikų liuteronų (vėliau baptistų) maldos namai buvo pastatyti 1897 m.. Jų religinę bendruomenę sudarė daugiausia latviai. Ir dabar baptistų bažnyčia dažnai vadinama ‘‘latvių‘‘ bažnyčia. Dabartinė baptistų bažnyčia iš raudonų plytų pastatyta apie 1932-1933 m. Tarybiniais metais bažnyčia buvo aptinkuota baltai. 1999 m., padedant užsienio baptistų bendruomenėms, bažnyčios viduje padarytas remontas: įvestas elektrinis šildymas, įdėtos naujos grindys. Šiuo metu baptistų bendruomenei priklauso apie 40 žmonių. Pamaldos bažnyčioje vyksta apie 40 žmonių. Pamaldos bažnyčioje vyksta 3 kartus per mėnesį. Pastorius važinėja iš Klaipėdos.

   Bažnyčioje įsikūręs choras, sekmadienio mokykla, jaunimo grupė. Be to, yra maldos grupė Skuode. Pamaldos vyksta pirmą ir trečią sekmadienį 11 val. latvių kalba su vertimu į lietuvių ir paskutinį sekmadienį 13 val. lietuvių kalba.

  Ylakių evangelikų baptistų bažnyčią galima rasti pagal koordinates: 56.281063, 21.849064.

 Mosėdžio vandens malūnas, esantis Salantų g. 2, Mosėdyje, turi istorinę, architektūrinę, kraštovaizdinę, technologinę vertę. Vandens malūnas stovi šalia buvusio prieškaryje statyto tilto. Pastatas dviejų aukštų, stogas dengtas čerpėmis, langai puošti medinėmis ornamentuotomis langinėmis, pamatai monolitinio betono, sienos akmenų mūro. Malūnas pastatytas 1792 m., pastato autorius nežinomas. Vandens malūnas buvo restauruotas 1978 m., restauratorius – V. Guogis. Po restauracijos malūnas pritaikytas muziejaus patalpoms. Išlikusi technologinė įranga: girnų pilnas komplektas, girnų suleidimo varžtas, statvolis su mediniais krupliaračiais ir verpste, transmisijos fragmentas, kaminas- virenė (restauruotas 1978 m. atstatant II a. dalį), vandens ratas (restauruotas 1978 m.).  Ant  kamino įstatytos vėjarodės muziejaus įkūrimo data „1979“.

  Šiuo metu malūne veikia Vaclovo Into akmenų muziejaus dalis, čia įrengta kamerinė akmenų ekspozicija. Vidaus erdvę sudaro eksponatų salė, pagalbinės bei kamino ir viralinės patalpos, pusrūsyje yra svečių kambarys su virtuvės patalpomis, mansardoje – administraciniai kambariai. Į pastogę patenkama mediniais laiptais. Vidaus ekspoziciją sudaro uolienų nuotrupos, palentologiniai radiniai, dovanos iš įvairių šalių, žmogaus organizme susidarę akmenys, rankinės girnos, Lietuvos naudingosios iškasenos.

  Mosėdžio vandens malūno teritorijoje yra užtvanka, kanalas, kontraforsai, atraminė sienutė, atkurtas medinis vandens ratas su laikančiomis konstrukcijomis.

  Mosėdžio vandens malūnas (u.k. 30650) įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą nuo 2005-04-18 ir suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.

  Mosėdžio vandens malūną galime rasti pagal koordinates: 21.574, 56.165 (WGS).