Skyrius

Skyrius

Svetainės nuoroda:

Žydų žudynių ir užkasimo vieta

nr. 6Žydų žudynių ir užkasimo vieta (u.k. 11158) yra Šaulių g., Skuode.  

1941 m. vasarą nacistinės Vokietijos okupacijos metais suorganizuotos egzekucijos metu nužudyta apie 600 žmonių, didžioji dauguma žydų tautybės. Žmonės buvo šaudomi prie buvusio šaulių sąjungos namo sienos ir ten pat aikštėje užkasami. 1963 m. šioje aikštėje buvo perlaidoti nacistų nužudytų žydų palaikai iš I Kulų k. Paminklinis akmuo, kurį sudaro raudono granito kubas, iškilęs virš stilizuotos sušaudytos Dovydo žvaigždės, su iškaltais lietuvių ir jidiš kalbomis užrašais: ,,Skuodo žydams - vaikams, moterims, vyrams, taip pat lietuviams ir kitų tautybių žmonėms, kuriuos nacistiniai budeliai ir jų talkininkai nužudė 1941 m. atminti" pastatytas 1993 m. (autorius architektas Adomas Skiezgilas).


Žydų žudynių ir užkasimo vieta (u.k. 11158) įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą 1993-02-18 ir suteiktas registrinio objekto statusas.

Žydų žudynių ir užkasimo vietą galime rasti pagal koordinates: 21.521, 56.268 (WGS).

 

 

Skaityti

Mūro kryžius

6Mūro kryžius stovi Skuodo miesto centro skvere (P. Cvirkos gatvė). Tai koplyčia pirmosioms katalikų misijoms Skuode atminti – seniausias paminklas Lietuvoje (sovietmečiu nugriauta, atstatyta 1990 m.). Koplyčia gavo Mūro kryžiaus vardą.
Paminklas buvo pastatytas Jono Jeronimo Chotkevičiaus iniciatyva Skuode atliktoms katalikų misijoms atminti. Kol Skuode bažnyčios nebuvo , o vėliau įvairia intencija prie jo buvo laikomos Šv. Mišios.
Autoriai nežinomi, nes tai vienintelis žymesnis architektūrinis statinys Skuode, išlikęs iš XIV a. vidurio. Paminklo atidengimo (pašventinimo) data tiksliai nežinoma. Manoma, kad 1567 metais, nors 1934 m. išlikusioje „Mūro kryžiaus“  nuotraukoje žymimi ir kiti skaičiai: „1579 – 1583“, kurių reikšmė dar kol kas neįminta.  Senasis buvęs paminklas per savo ilgą amžių (daugiau kaip 400 metų) buvo kelis kartus perstatomas, remontuojamas ir galbūt smarkiai skyrėsi nuo savo pirmykštės išvaizdos.  Darbinis paminklas, remiantis senųjų žmonių prisiminimais ir archyvinėmis nuotraukomis, atstatytas daugmaž toje pačioje vietoje. Paminklas nulietas iš  betono (senasis buvo iš plytų, tinkuotas ir nubalintas) yra 10 m aukščio, viršuje – metalinis kryžius. Šonuose, priekinėje ir užpakalinėje dalyje yra nedidelės nišos, kuriose patalpinti šventųjų paveikslai: Šv. Barboros, Šv. Juozapo, Šv. Floriono ir Jėzaus- nešančio kryžių. Fasadinėje pusėje didžiojoje nišoje – Marijos skulptūra.
Skuodiškio R. Kociaus pasakojimu buvęs gražus pavasario rytas, kurio metu saugumiečiai išėję iš savo patalpų (valsčiaus pastato, buvusio priešais Mūro kryžių) pradėjo mūro griovimą. Pirmiausia viršutinėje paminklo dalyje prakirto skyles, pro kurias medinių karčių pagalba ir nuvertė paminklą. Raudonos plytos pabiro ant žemės. Jas surinko tas, kas norėjo. Taip per pusdienį paminklo ir nebeliko. I. Zalecko, gyvenančio Skuode pasakojimu paminklo griovimui vadovavo Eidinas, tuometinis Komunalinio ūkio viršininkas.
Paminklo atstatymo iniciatoriai – Skuodo centrinės bibliotekos direktorė Rymantė Šmaižienė, mokytojas Vytautas Mačiulis, VK pirmininko pavaduotoja Vaclava Ložienė, žurnalistas tautodailininkas Juozas Vyšniauskas, Kultūros skyriaus vedėjas Silvestras Rabašauskas. Paminklo atstatymu labiausiai rūpinosi skuodiškiai Valdas Penkus, Albina Žiemelytė, Motiejus Nomgaudis, Ona Guriliūtė, Viktoras Vaitelavičius.
Paminklas pradėtas statyti 1990 m. gegužės mėnesį, atidengtas ir pašventintas 1990 m. birželio 23 d. 
Šiandien aikštėje prie seniausio šalyje paminklo skuodiškiai mini visas valstybines šventes, pakeliamos vėliavos, sutinka garbingus svečius. Čia į dangų stiebiasi Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus, Seimo pirmininkų Vytauto Landsbergio ir Artūro Paulausko – sodinti ąžuoliukai.
Skaityti

Mosėdžio bažnyčios laikrodis

44Laikrodis – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios bokšte. Laikrodis pagamintas Vakarų Europoje XVIII a. pabaigoje. Laikrodžio matmenys – 150x80x30 cm, švytuoklė – iki 1 m ilgio. Laikrodis – iki šių dienų  veikiantis.

Laikrodžio techninė įranga- trijų dalių: eigos, ketvirčių ir valandų skambinimo. Rėmas geležinis, krumpliaračiai žalvariniai. Eigos perdavimas - tik dvipakopis. Svarsčiai 2, švininiai, apie 50 kg masės.

Laikrodžio energijos šaltinis yra gravitacijos jėga (svarsčiai).

Klebonaujant kunigui Pranciškui Virševičiui 1783 m. pastatyta bažnyčia, o kun. A. Pudžemo iniciatyva laikrodis suremontuotas ir 1844 m. pakeltas į paaukštintą dešinįjį bažnyčios bokštą, kartu su dviem varpais.
Skaityti

Ylakių gyventojų žudynių vieta ir kapas


    Ylakių gyventojų žudynių vieta ir kapas randasi Ylakių miestelio p.dalyje, 60m. į r. nuo Ylakių - Kadžių kelio, 55 m. į š. nuo žydų senųjų kapinių. Šioje vietoje 1941 m. liepos mėn.  nužudyti 446 žydai, 25 lietuviai ir 4 karaimai. 

   Teritorijos riba sudaro keturkampį 0,02 ha teritoriją. Teritoriją juosia betono bordiūras su kapuose esančiais betoniniais statiniais. Stovi arkos pavidalo vartai (aukštis – 3,5 m, plotis 1,9 m, storis – 1,15m). centrinėje dalyje yra akmeninis aukuras, link kurio veda betono plytelėmis klotas takas. Prieš vartus dešinėje pusėje, stovi lauko akmuo.

    Ylakių gyventojų žudynių vietai ir kapui (u.k. 21805) yra suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.

    Ylakių gyventojų žudynių vieta ir kapą galime rasti pagal koordinates: 21.855, 56.271 (WGS).

 

    

Skaityti

Vargonai

Be pavadinimo 1Vargonai – pastatyti Ylakių Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje.  Vargonai stovi bažnyčios  muzikos chore virš priebažnyčio.  Pagaminti Lietuvoje apie 1982 m.. Vargonais grojama religinių apeigų metu.

Vargonų prospektas neogotikinis, architektūrinės struktūros, sudarytos iš dviejų dalių: pagrindinės ir pozityvo imitacijos. Ji yra griežyklos priešakyje ir įterpta į muzikos choro parapetą didžiųjų vargonų prospektą sudaro du tarpsniai, septyni langai, pozityvo prospektą – vienas tarpsnis, trys langai. Prospekto cokolinės dalies ertmės uždengtos įspūdingais ornamentuotais skydais. Cokolinę dalį nuo pagrindinės skiria platus karnizas, su rombais puoštomis įsprūdomis.

Prospekto pagrindinė dalis simetriška, languose stovi cinkiniai dekoratyviniai vamzdžiai. Šoninės langų plotmės išdėstytos dviem tarpsniais, centrinė dalis vieno tarpsnio, aukščiausia. Ją rėmina du trikampio plano bokštai, per vidurį atkirsti vertikaliais piliastrais. Bokštai ryškiai išsikiša į priekį, taip pagyvindami kompoziciją. Apačioje juos remia į žemyn smailėjančios konsolės. Prospekto langus vainikuoja ažūriniai vimpergai su pinakliais, puošti kryžiažiedžiais ir krabais, centrinį langą vainikuoja karpyta pleištinė arka, o virš visų langų kyla liekni pinakliai. Šonuose įkomponuoti liekni, bokšto pavidalo, užbaigti pinakliais sparnai.

Dekoratyvinio pozityvo kompozicija atkartoja sumažintą pagrindinės prospekto dalies vaizdą.

Vargonai ( u. k. 16866) įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą ir suteiktas registrinio objekto statusas, kurioms taikomi visi paveldosaugos reikalavimai.

Vargonus galime rasti pagal koordinates: 21.857, 56.279 (WGS).

Skaityti

1941 m. birželio mėn.sukilėlių, Lietuvos partizanų ir rezistentų kapas

  Šiame 1941 m. birželio mėn. sukilėlių, Lietuvos partizanų ir rezistentų kape palaidoti: 1941 m. birželio sukilėliai, kovoję ir žuvę kautynėse su raudonarmiečiais Ylakių vlsč.: Kazimieras (Kazys) Balvočius, g. 1887 m. gyv. Kriaunų k., Ylakių vlsč., Mažeikių aps., žuvęs 1941-06-28 Ylakaičių k., Ylakių vlsč., Juozas Kauneckas, g. 1909 m., gyv. Kervių (Viršilų ?) k., Ylakių vlsč., žuvęs 1941-06-23 (28 ?) Ylakių vlsč., Pranas (Petras) Klova, g. 1915 m., gyv. Kervių (Viršilų ?) k., žuvęs 1941-06-28 Milvydžių k., Ylakių vlsč., Valis Visockas (Visockis), g. 1905 (1916 ?) m., gyv. Kervių k., Ylakių vlsč., žuvęs 1941-06-28 Ylakaičių k., Antanas Žitkus, g. 1919 m., gyv. Gonaičių k., Ylakių vlsč., žuvęs 1941-06-28 Ylakaičių k., 1995-05-28 šalia žuvusių Birželio sukilėlių kapo palaidoti iš Ylakių NKVD-MVD-MGB Ylakių vlsč. poskyrio ir stribų būstinės teritorijoje buvę pakasti partizanų ir rezistentų palaikai: 1946-05-21 naktį Gėsalų k., Ylakių vlsč., MVD Ylakių vlsč. poskyrio stribų ir MVD kariuomenės kareivių surengtoje pasaloje prie partizanų rėmėjo Narvilo sodybos žuvęs Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių kuopos partizanas ir operaciją tęsiant žuvę Klauseikių k. kaimo gyventojai: Birželio sukilėlis, Ylakių kuopos partizanas Edvardas Bičkus, Silvestro, g. 1910-08-08, gyv. Kervių k., partizanas nuo 1946 m. balandžio mėn. Jam 2008-06-02 pripažintas Kario savanorio statusas, Pranas Gedminas, g. 1914 m., gyv. Klauseikių k., Ylakių vlsč., Letukis, g. 1929 m., gyv. Klauseikių k., kiti: Birželio sukilėlis, Ylakių kuopos partizanas Pranas Mickus, Juozo, g. 1914-12-24, gyv. Kervių k., Ylakių vlsč. Suimtas 1946-10-06 MVD Ylakių vlsč. poskyrio stribų dėl žuvusio brolio partizano Juozo Mickaus atpažinimo ir nužudytas NKVD Ylakių vlsč. poskyryje. Jam 2003-01-29 pripažintas Kario savanorio statusas, pagal liudininkų surinktus duomenis galėjo būti palaidoti (nors palaikai neatpažinti): 1946-10-05 Kervių k. apylinkėje, Ylakių vlsč. partizanų surengtoje pasaloje su MVD karine čekistų grupe žuvę Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių kuopos partizanai ir partizanų rėmėjas: Ylakių kuopos vado pavaduotojas Juozas Mickus, Juozo, g. 1912 m., gyv. Ylakaičių k., Ylakių kuopos partizanas Antanas Gūžė, g. 1913 m., gyv. Viršilų k., Ylakių vlsč., Ylakių kuopos partizanas Edvardas Reimontas, g. 1914 m., gyv. Viršilų k., Ylakių vlsč., 1946-12-28 naktį Kervių k., Ylakių vlsč. apylinkėje netoli partizanų rėmėjo Jono Butos sodybos kautynėse su MVD Ylakių vlsč. poskyrio karine grupe žuvę Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanai: Birželio sukilėlis, Ylakių kuopos partizanas Steponas Kakštys-Lazdynas, Domo, g. 1919 m., gyv. Kervių k., Ylakių vlsč., Birželio sukilėlis, Ylakių kuopos partizanas Rapolas Petrauskas, Stasio, g. 1914 m. gyv. Vabalų k., Ylakių vlsč., Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanų rėmėjas Juozas Lekstys, g. 1919-09-22, gyv. Viršilų k., Ylakių vlsč. Suimtas 1946-12-28 naktį, bandė bėgti ir buvo nušautas (kt. šaltinyje nurodoma, kad 1946-10-03 suimtas Ylakių stribų. Kartu su dviem suimtaisiais surišti spygliuota viela ir išvežti link Sedos. Parvežti jau negyvi. Palaikai išmesti į iškastas duobes šalia NKVD-MVD-MGB Ylakių vlsč. poskyrio pastato buvusioje daržinėje ir užpilti kalkėmis). Jam 2003-05-14 pripažintas Laisvės kovų dalyvio statusas, 1953-02-03 Pašilės k., Sedos r., partizanų rėmėjos Stefanijos Tautvydienės sodyboje įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB Sedos r. skyriaus stribais žuvę Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Skuodo (Skirmanto) kuopos partizanai: Birželio sukilėlis, Skuodo (Skirmanto) kuopos būrio vadas Vaclovas Stočkus-Artojėlis, Izidoriaus, g. 1920 m. Remezų k., Ylakių vlsč., partizanas nuo 1947 m., Birželio sukilėlis Kazys Švirkštas, Kazio, g. 1913 m., gyv. Gailaičių k., Ylakių vlsč., partizanas nuo 1945 m., kiti: Birželio sukilėlis, partizanas Petras Jonauskas-Uola, Petro, g. 1921-04-29 Stripinių k., Ylakių vlsč., gyv. Lūšės st., Židikų vlsč. Partizanas nuo 1944 m., nušautas 1946-07-24 tarp Židikų ir Ylakių, Mažeikių aps., MVD Ylakių vlsč. poskyrio viršininko Ivanovo. P. Jonauskui-Uolai 2002-04-04 pripažintas Kario savanorio statusas, Alkos rinktinės Ylakių kuopos partizanas Izidorius Matutis, gyv. Gailaičių k., Ylakių vlsč., žuvęs 1947-02-24 MGB Mažeikių aps. skyriaus surengtoje pasaloje Gricaičių k., Ylakių vlsč., Birželio sukilėlis, partizanas Jonas Petrikas-Atominis, Domininko, g. 1908-12-27 Paluobės k., Ylakių vlsč., gyv. Šulpetrių k., Ylakių vlsč. Partizanas nuo 1944 m., žuvęs 1947-01 Barstyčių vlsč., Mažeikių aps., karinės čekistų operacijos metu. Palaikai 1947-01-13 MVD Ylakių vlsč. poskyrio darbuotojų pakasti ŠV kryptimi, 50 m atstumu nuo apleisto MVD Ylakių vlsč. poskyriui priklausančio pastato. Jam 2003-12-03 pripažintas Kario savanorio statusas, Petras Šarapnickas, gyv. Medsėdžių k., Ylakių vlsč., 1945 m. išvežtas į lagerį Karelijoje, 1947 m. grįžo į Lietuvą. Nušautas NKVD kareivių (Ylakių stribų) 1947 m. prie Luobos upelio, Ylakių vlsč., Alkos rinktinės Ylakių kuopos vadas Adomas Tamašauskas-Parašiutas, Adomo, g. 1921 m. gyv. Kivylių k., Ylakių vlsč., žuvęs 1947-09-21 Klauseikių k., Ylakių vlsč., netoli Petrutienės sodybos įrengtame bunkeryje MGB vidaus kariuomenės kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu, LLA Žemaičių legiono (vėliau Žemaičių apygardos) Ylakių kuopos vadas Pranas Želvys-Barzda, Vincento, g. 1910 m. Mockaičių k., Ylakių vlsč. Lietuvos kariuomenės karininkas. Nacistinės okupacijos metais suimtas, kalintas Salaspilio koncentracijos stovykloje Latvijoje. Prasidėjus 2-ajai sovietinei okupacijai partizanavo Suvalkijoje, vėliau Ylakių vlsč., 1945-08-05 paskirtas LLA Žemaičių legiono Ylakių kuopos vadu, 1947-08-23 naktį nusišovė Kaukolikų k., Skuodo vlsč., negyvenamoje sodyboje apsuptas MGB Ylakių vlsč. poskyrio čekistų grupės kariškių. Jam 1999-11-15 pripažintas Kario savanorio statusas, 1997-09-12 šioje kapavietėje buvo palaidoti iš kūdros prie Barstyčių mstl. miško perkelti: 1947-04-25 Laumių k. apylinkių miške, Sedos vlsč., netoli Leono Malakausko sodybos įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviais žuvę Žemaičių apygardos partizanai: Žemaičių apygardos štabo viršininkas Vytautas Ruzgys-Algimantas, Vinco, g. 1920 m., gyv. Trumplaukės k., Ylakių vlsč. Klierikas, partizanas nuo 1945 m., Vytautas Stočkus, Izidoriaus, g. 1930 m., gyv. Remezų k., Ylakių vlsč., Juozas Vičiulis, Juozo, g. 1930 m., gyv. Trumplaukės k., 1997 m. savavališkai Skuodo Šaulių kuopos vado V. Viršilo ir Leono Šilgalio, spėtina, šiame kape, palaidotas: Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Skuodo (Skirmanto) kuopos partizanas Juozas Kontenis, Juozo, g. 1917 m., gyv. Laumių k., Barstyčių vlsč., 1946-11 Geldėnų k., Sedos vlsč., Onos Narmontienės sodyboje nušautas jos sūnaus Vacio Miliaus. Palaikai buvę užkasti bulvių duobėje. Po trijų savaičių partizanai bendražygio palaikus iškasė ir palaidojo Lukošaičių k. kapinėse (kt. duomenimis, J. Kontenis buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio (Tautvaišos) kuopos partizanas, žuvus, tėvas palaikus išpirko iš stribų ir palaidojo Lukošaičių k., Mažeikių aps., kleve, po kuriuo palaidojo sūnų, išpjovė kryžių). Antkapiniame paminkle įamžinti suimti, kalėjimuose ir lageriuose žuvę partizanai, kurių pakasimo vieta nėra išaiškinta. Tai šių partizanų simbolinis kapas: Žemaičių apygardos vadas Fortunatas Ašoklis-Pelėda, Silkoša, Juozas Vilkas, Kazimiero, g. 1907 m., gyv. Raudonių k., Ylakių vlsč. 1942-1944 m. – Lietuvos pasipriešinimo nacistinei okupacijai dalyvis, LLA narys. 1944 m. pabaigoje pradėjo telkti partizanus kovai prieš sovietų okupaciją. Nuo 1945 m. rudens – LLA Žemaičių legiono štabo viršininkas, nuo 1946-05-25 – Žemaičių apygardos vadas. Atkūrė sunaikintą štabą, sudarė Kardo, Alkos, Šatrijos rinktines, organizavo partizanų junginių ryšius, rengė mobilizacijos planus. Suimtas 1946-09-19 MGB Telšių aps. skyriaus. Kalintas MVD Telšių aps. skyriaus išankstinio sulaikymo kameroje (KPZ). 1946-09-21 ten nusižudė (pasikorė). Jam 2004-12-01 pripažintas Kario savanorio statusas, Bronius Bičkus, Silvestro, g. 1912-12-12, gyv. Kervių k., Ylakių vlsč. Suimtas 1941-01-02 NKVD Mažeikių aps. skyriaus už viešą antisovietinę propagandą. Kalintas Šiaulių kalėjime, 1941-08-23 išvežtas į Gorkio kalėjimą Rusijoje, vėliau į Unžlago lagerį. Gorkio Ypatingojo pasitarimo 1943-05-15 nuteistas 10-iai metų. Mirė lageryje 1943-06-05, Feliksas Veitas (Valis ?), Antano (Mato ?), g. 1887 m., gyv. Gėsalų k., Ylakių vlsč. Suimtas 1940-07-28, kalintas Šiaulių kalėjime, 1941-08-23 išvežtas į Gorkio kalėjimą, Rusijoje. Ten 1942-03-10 mirė, Kazys Veitas, Felikso, g. 1924 m., gyv. Gėsalų k. Suimtas 1941-01-21, kalintas Šiauliuose, 1941-08-23 išvežtas į Gorkio kalėjimą. Ten 1942-03-10 mirė. Pastaba: 1941 m. birželio sukilėliai po kautynių palaidoti kapinėse, 1995 05 28 iš įvairių pakasimo vietų iškasti, surinkti ir šiame kape, šalia sukilėlių, palaidoti 18-os partizanų palaikai.

1941 m. birželio sukilėlių, Lietuvos partizanų ir rezistentų kapui (u.k. 25036)  yra suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.

1941 m. birželio mėn.sukilėlių, Lietuvos partizanų ir rezistentų kapą galime rasti pagal koordinates: 56.27629, 21.87313.

 

Skaityti

Kotrynos Odinaitės-Daukantienės kapas

Picture 179Lenkimų bažnyčios šventoriuje – Simono Daukanto motinos kapas. Antkapio akmenį parūpino ir tekstą, kuriame minimi S. Daukanto šeimos gyvenimo faktai, iškaldino pats Simonas Daukantas. Akmuo buvęs kaldintas Petrapilyje: paminklas atsiėjęs 103 rb., kurį iš Liepojos trys arkliai vežė dvi dienas. O į vežimą jį įkelti galėjo tik aštuoni vyrai. Rausvo granito plokštėje iškalti šie žodžiai (rašyba dabartinė): “Čia ilsis Dievuje užsnūdusios Kotryna Odinaitė pirma Stanislovienė Janušienė, paskui Jurgienė Daukantienė, kuri gyveno sumišimuose svieto, regėjo ir kentėjo didžius vargus, rūpesnius savo amžiuje, metuose 1795 m. buvo gausiame mūšyje po Liepoja lygiai su vyru ir trimis dieveriais. Dievas jai buvo davęs penkias dukteris ir du sūnu, regėjo savo vaikų vaikus. Turėdama 90 metų amžiaus savo, perskyrė su šiuomi svietu m. 1847 lapkričio mėnesio 9 dieną, auštant, palikusi šiame pasaulyje bevargstančius dvi dukteri ir sūnų, kurie raudodami savo meilingomis ir išmintingos motinos minavonei tą akmenį padėjo”. Iškaltame įraše pažymima, kad Daukanto motina daug kentėjo (jos vyras su penkiais svainiais žuvęs netoli Rygos, gindamas tėvynę). Likusi našlė Daukantienė rūpestingai auklėjo vaikus ir du iš jų išleido į aukštuosius mokslus.


Kotrynos Daukantienės kapas įrašytas į registrą, unikalus kodas kultūros paveldo registre 11169.
Skaityti

S. Daukanto gimtoji vieta

DSC 1157 HDRS. Daukanto gimtoji vieta  yra Kalvių km., Lenkimų seniūnijoje, Skuodo r.

Šiandien buvusioje S. Daukanto tėvų sodyboje, kur buvo: troba, kurioje Simonas gimė, kluonas, svirnas, žardai, kūdra, stovi restauruota klėtelė. Be pamatinių sodybos akmenų, šiandien dar išlikęs medinis šulinys, galunamyje šiurena, ko gero antrą šimtmetį bebaigiąs klevas. „Galima įsivaizduoti, - rašo V. Kurmickas, - kiek kartų jaunystės metais, nusiplūkęs per šienapjūtę ar rugiapjūtę, prie šulinio Simonas Daukantas vilgė savo paskutinį marškonį, savo degančius skruostus, nuo darbų nutirpusias rankas. Kiek kartų trumpomis pokaičio valandomis, mėgaudamasis klevo pavėsiu, jis svarstė, kaip patekti į aukštabokštį Vilniaus miestą, nuo amžių garsėjusį mokslais ir mokslo vyrais". Nebėra Daukantų gyvenamojo namo, liko tik neryški, dar 19 a. pabaigoje daryta nuotrauka. Dabartinis gyvenamasis namas pasatytas ant buvusio svirno pamatų. Prie pat sodybos didelis tvenkinys žlugtui skalbti, pasimaudyti, gyvuliams girdyti, gaisrui gesinti. Klėtelės kieme - paminklinis akmuo - Kalvių šviesuoliui Simonui Daukantui. Jame žodžiai: „Šioje sodyboje 1793 10 28 d. gimė lietuvių rašytojas Simonas Daukantas". Pusiaukelėje nuo sodybos - tėvo ir sūnaus skulptūra, primena išlydimą Simoną i Vilnių mokslan. (autorius V.Veitas) centrinė ansamblio dalis - S. Daukanto skulptūra. Joje žodžiai: „Aš ir tuo džiaugsiuos ir linksminsiuos, jog pirmas tarp lietuvių gudresniems vyrams rašyti kelią praskyniau". (autorius J.Pušinskas). Klėtelės kieme ir botaniko Jurgio Pabrėžos skulptūra. Joje žodžiai: „Skiriu savo darbą naudai ir gelbėti sveikatą tų, kurie neturi arti vaistinės bei galimybių pasitarti su gydytojais, ir ne tik gyvendami skursti, bet ir per anksti mirti turi". J.Pabrėža, (autoriai J.Jankauskas, V.Pocius. 1984 m.).

1981 m. klėtelė sutvirtinta naujais sienojais, puikuojasi nauju nendrių stogu. Joje įrenktas memorialinis S. Daukanto muziejus. Restauruotos klėtelės pagrindiniame kambaryje nušviestas istoriko ir rašytojo gyvenimas, kūryba, atminimo saugojimas. Kitame - etnografiniai daiktai. Klėtelė, kur atostogaudamas gyveno Daukantas, įrengta pagal to meto valstiečio gyvenimą ir buitį. Kitas kambarys paskirtas draugo, pirmojo lietuvių ir žemiečių J. Pabrėžos veiklai.


Simono Daukanto gimtinės vieta - iš komplekso tapo pavieniu objektu. Simono Daukanto gimtosios sodybos klėtelei (u.k. 23219) yra suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.
Skaityti

Skuodo mūšio vieta

IMAG0663Skuodo mūšis (Scoden, Sckoden) įvyko 1259 m. prie Skuodo (jis tada priklausė Ceklio žemei). Pagal archeologinius kasinėjimus nustatyta, kad ši vieta galėjo būti apie 6 kilometrai į pietvakarius nuo Skuodo, dabartiniame Luknės kaime.

Kuldigos (Goldingen) komtūras Bernhardas von Harenas, prisivijęs su grobiu grįžtančius žemaičius, Skuodo laukuose bandęs jiems pastoti kelią. Bet Bernhardo von Hareno vadovaujama kariuomenė susirėmimo su žemaičiais metu buvo visai sumušta. Mūšyje žuvo 33 riteriai ir didelė dalis Livonijos kariuomenės pusėje kovojusių kitų karių. Kompiliatyvinė Fabricijaus XVI a. Livonijos kronika nurodo, jog tąsyk prie Skuodo žuvo 1 500 Ordino kariuomenės karių. Šie faktai, anot šių dienų istorikų, yra kiek perdėti.

Pergalė prie Skuodo dar daugiau drąsos suteikė patiems žemaičiams. Jie stipriau ėmė priešintis Ordinui. Kovodami su juo, po metų Durbės mūšyje žemaičiai šventė dar didesnę, Pabaltijo šalių istorijoje dar reikšmingesnę pergalę.

Skuodo mūšio vieta Skuodo rajono gyventojų rūpesčiu paženklinta trimis liaudies meistrų sukurtais stogastulpiais. Jie padaryti 1998–2003 m. įgyvendinant tuometinio Skuodo rajono savivaldybės paminklotvarkininko, žemaičių kultūros draugijos Skuodo skyriaus pirmininko Evaldo Razgaus projektą „Žengdami į ateitį, neužmirškime praeities“. Spėjamo mūšio vietoje pasodintas ąžuolynas.
Skaityti
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą

Tautodailininkai

Prisijungę 452 svečių ir narių nėra