Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, Šatos kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 50x40 m dydžio. Jos P-PV pakraštyje supiltas 70 m ilgio, 0,5 m aukščio, 15 m pločio lanko formos pylimas. Jame rasta anglių. Pylimo išorinis 1 m aukščio šlaitas leidžiasi į 14 m pločio griovį, už kurio supiltas antras 0,3 m aukščio, 14 m pločio pylimas, už jo buvo antras apie 10 m pločio griovys, ŠV dalyje dabar virtęs griova. Šlaitai - 10 m aukščio.

     Piliakalnis labai apardytas arimų, gynybiniai įrenginiai beveik niveliuoti, šlaitai erodavę. Aikštelėje iki XIX a. pabaigos buvo kaimo kapinės. Piliakalnis apaugęs beržais, pomiškis iškirstas.

Jis žinomas ir Šarkės vardu.

     Į P¬V nuo piliakalnio, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.

      Pasiekiamas Skuodo-Užluobės keliu pravažiavus Užluobę, ties nedideliu kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę (ŠR) per pievas 300 m link beržų guoto.

    Piliakalnis (Pilies Kalnas) įrengtas Šatos dešiniajame krante, aukštumos kyšulyje, esančiame prie mažo bevardžio upelio. Aikštelė trapecinė, pailga PV-ŠR kryptimi, 25 m ilgio, 26 m pločio ŠR gale, 8 m - PV. ŠR gale supiltas 40 m ilgio, 3 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 30 m ilgio, 11 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 3 m aukščio nuo griovio, 18 m pločio pylimas 1,5 m aukščio išoriniu šlaitu. Už jo buvęs antras griovys užslinkęs. Minimas ir toliau į ŠR buvęs trečias pylimas, tačiau jo nelikę jokios žymės. Aikštelės PV krašte supiltas lenktas 0,7 m aukščio, 6 m pločio pylimas. 3 m žemiau jo, šlaite yra 3 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 8-11 m aukščio.

     Piliakalnio šlaitai nuslinkę, 1999 m. stabilizuoti. 300 m į Š nuo piliakalnio, Šatos slėnyje 1938 ir 1971 m. rasti IX-XI a. papuošalų ir ginklų lobiai. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.

     Pasiekiamas Notėnų-Barstyčių keliu Mikytuose, sankryžoje šalia sodybos kairėje pasukus keliuku į kairę (Š), pavažiavus 800 m už nedidelio upelio, laikantis labiau dešinės, iki pusiau apleistos sodybos (yra 100 m į dešinę (ŠV) nuo jos, kitapus griovio, kuriuo teka upelis).

     Piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 1992 metų spalio 12 dieną. Unikalus objekto numeris: 3251. Statusas: nacionalinis (paminklas).

     Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Luobos dešiniajame krante. Aikštelė beveik trikampė, orientuota R-V kryptimi, 43 m ilgio, 43 m pločio V gale. Joje XX a. 4 dešimtmetyje rasta pora akmeninių kirvių, žalvarinių dirbinių. Čia supiltas 0,8 m aukščio, 7,5 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 56 m ilgio, 5 m pločio, 0,7 m gylio griovį. Už griovio yra priešpilis.

     Priešpilio aikštelė lenkto keturkampio formos, orientuota R-V kryptimi, 6,5 m ilgio, 70 m pločio. V jos pusėje supiltas 0,7 m aukščio, 5 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 75 m ilgio, 3 m pločio, 0,5 m gylio griovį.

Šlaitai statūs, 15 m aukščio.

     Piliakalnis ir priešpilis labai apardyti arimų, priešpilio pylimas centrinėje dalyje anksčiau iš išorės nukastas. Apaugęs lapuočių mišku, pomiškis nuo priešpilio iškirstas.

     Piliakalnyje lokalizuojama 1253 m. minimos kuršių Luobos vietovės pilis.

     Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - XIII a.

     Pasiekiamas iš Klauseikių-Jedžiotų kelio pasukus keliuku į kairę (R) pro Knežės kaimo kapines - iš viso 1 km (už kapinių einant per laukus, yra tiesiai).

     Piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 1992 metų spalio 12 dieną. Unikalus objekto numeris: 3236. Statusas: nacionalinis (paminklas).

    Istorija/pasakojimai - piliakalnyje lokalizuojama Lobe - Luobos vietovės pilis, minima 1253 m. balandžio 4 d. Kuldygoje Kuršo vyskupo Henriko ir Vokiečių ordino atstovų sudarytame Pietų Kuršo dalybų akte. Faktai apie tautosakos šaltinius, kurie susiję su objektu - pasakojama, jog piliakalnyje stovėjusi pilis, kurios gynėjus išžudę priešai eidami pulti Apuolės pilies.

    Jedžiotų piliakalnį galime rasti pagal koordinates: 21.742, 56.248 (WGS).

    Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, Veretos dešiniajame krante. Aikštelė buvo ovali, pailga Š-P kryptimi, apie 45 m ilgio ir iki 35 m pločio, kiek iškiliu viduriu. Joje apie 1930 m. buvo rastas akmeninis kirvis. Š jos pusėje buvo supiltas apie 40 m ilgio, 0,8 m aukščio, 14 m pločio pylimas, už kurio iškastas griovys. Šlaitai vidutinio statumo, 4 m aukščio.

 

 

 

  Erslos piliakalnis, kitaip – Erslos senovės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas Pilale (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 30305, senas vertybės kodas - A1877) – piliakalnis centrinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Erslos kaime (Šačių seniūnija), Erslinės miško pietvakarinėje dalyje.

 Pasiekiamas keliu Mosėdis – Ersla Ersloje pasukus į kairę šiaurės kryptimi, už 200 m - į dešinę rytų kryptimi, per trečios dešinėje sodybos kiemą, pavažiavus 600 m pro apleistą sodybą iki Erslos dubenuoto akmens miško pakraštyje – yra 100 m į šiaurę - šiaurės rytus nuo jo.

Įrengtas žemoje, lygioje vietoje. Aikštelė ovalo plano, 40 × 37 m dydžio, kiek pailga vakarų - rytų kryptimi, apjuosta 147 m ilgio, 1 m aukščio, 7 m pločio akmenų pylimu, kurio išorėje yra iki 1,5 m pločio, 0,2 m gylio griovio liekanos. Pylimo pietvakarinėje dalyje yra 3 m pločio tarpas (vartų vieta).

2005 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą ir pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.

Teritorijos plotas – 0,55 ha. Apaugęs mišriu mišku.

1971 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1987 m. – Bronius Dakanis, Algimantas Merkevičius, Gintautas Zabiela, 1997 m. – Gintautas Zabiela. Šiaurinėje aikštelės dalyje rastas neaiškus geležinis dirbinys.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.

     Akmuo „Stabo kūlis" – Mosėdžio seniūnijoje, Krakių kaime, prie Mosėdžio – Skuodo kelio, netoli Beržupio upelio. Tai 80 cm. ilgio, 40 cm. pločio, 1 m. aukščio akmuo. Tikroji akmens apačia buvo rasta dar 85 cm. gylyje. Akmens viršus kiek smailėjantis, iš priekio žiūrint truputi panašus į sustingusį žmogų.

     Užrašytas pavadinimas, jog čia seniau rinkdavęsi stabmeldžiai. Aplink akmenį buvęs didelis ąžuolynas . Dar XX a. pirmoje pusėje laukuose rasti dar tų ąžuolų kelmai. Kiti sakydavę, kad tai Štabo Kūlis: ant kalno stovėjęs švedų kariuomenės štabas, o apačioje prie jo buvo pastatyta žymė. Plačiau žinomas padavimų motyvas apie tai, jog „senuose laukuose ėjusi švedų kariuomenė ir tos kariuomenės vadas norėjęs sugriauti Mosėdžio bažnyčią, bet toj vietoj, kur tas akmuo yra – neregėta galia juos sulaikiusi ir pats vadas pavirtęs į akmenį".

     Krakių (Nevočių) akmuo, vadinamasis Stabo kūlis, priklauso Lietuvos menhirų – stovinčių akmenų grupei. Tai byloja jo išvaizda, pasakojimai apie šį akmenį, kaip suakmenėjusį žmogų.

     1964 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu. 1985 m. akmuo priskirtas prie respublikinės reikšmės geologiniu paminklu. Be to jis yra ir archeologijos paminklas.

2016 m. vasario 8 dienos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-88, akmuo "Stabo kūlis" išbrauktas iš Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. 

     Budrių akmuo su plokščiadugniu dubeniu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 16222, senas registro kodas - A1873, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2053) – mitologinis akmuo vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Budriuose (Skuodo seniūnija), 0,35 km rytus nuo kelio Budriai–Puodkaliai, Margių miško vakariniame pakraštyje.

     Akmuo rusvas, stambiagrūdis, apskritas, 1,18 cm skersmens, 55–60 cm aukščio, grubiai aptašytais šonais. Viršutinė plokštuma lygiai nutašyta. Ties jos viduriu iškaltas netaisyklingo apskritimo pavidalo plokščiadugnis dubuo, kurio skersmuo viršuje siekia 31 cm, apačioje – 28 cm. Vidurinė dubens dalis iškyli. Ties ja dubens gylis 3 cm, o pakraščiuose – 6 cm.
     Teritorijos plotas – 0,09 ha. Akmuo guli upokšnio vagoje. Į šiaurę - šiaurės rytus nuo akmens išliko dalis senovės žemdirbystės laukų.

     ISTORIJA. Pasakojama, kad akmuo buvo ruošiamas girnoms, tačiau meistrui pasiligojus, darbas likęs nebaigtas. Akmuo dar vadinamas pagonių šventyklos aukuru. Vietos gyventojai tikėjo, kad po pirmosios perkūnijos dubenyje susirinkęs lietaus ir rasos vanduo turi gydomųjų savybių.
     I. Jablonskis teigia, kad akmens dubenyje telpa 5,5 litro vandens.
1988 m. paskelbtas vietinės reikšmės archeologijos paminklu, 2005 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą ir pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.
     Preliminariai datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio I puse.

     Puodkalių piliakalnis yra vienas didžiausių Lietuvos – Latvijos pasienyje.

     Pasiekiamas Skuodo-Daukšių keliu už Bartuvos pasukus į dešinę (ŠV) ir pavažiavus 350 m pro sodybą (yra dešinėje į R.). Puodkalių piliakalnis yra Puodkalių km., Skuodo sen., Skuodo r. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIII a.

     Piliakalnis įrengtas Bartuvos kairiajame ir Erlos dešiniajame krante, jų santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė beveik apskrita, orientuota V – R kryptimi, 80 m ilgio ir 90 m pločio. PV ir V jos kraštuose supiltas puslankio formos 140 m ilgio, iki 5 m aukščio, 17 m pločio pylimas. Jo žemėjantys galai anksčiau juosė visą aikštelę, o V 7 – 8 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į priešpilį.

     Priešpilio aikštelė puslankio formos, orientuota R – V kryptimi, 20 – 32 m ilgio, 150 m pločio. Jos V krašte iškastas 6 m pločio, 2 , pločio dugne, 2 m gylio griovys, P krašte virtęs griova.

     Piliakalnio ir priešpilio šlaitai statūs, 10 – 11 m aukščio. ŠV šlaitu į piliakalnį ėjo kelias (likusi 2 m pločio terasa). Piliakalnis ir priešpilis apardytas arimų, duobių, piliakalnio PR aikštelės kraštas nuplautas, P pylimo dalis nukasta, PV priešpilio griovys beveik užlygintas. Aikštelės dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais.

     Į V nuo priešpilio yra 2 ha ploto papėdės gyvenvietė. 650 m į V nuo piliakalnio yra IX – XIII a. kapinynas. Ant šio piliakalnio vyksta įvairios seniūnijos šventės.

     Piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 1992 metų spalio 12 dieną. Unikalus objekto numeris: 3252. Statusas: nacionalinis (paminklas).

     Puodkalių piliakalnį galime rasti pagal koordinates: 21.522, 56.229 (WGS).

     Piliakalnis (Pilalė) įrengtas atskiroje kalvelėje Apšės kairiojo kranto slėnio pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga Š-P kryptimi, 22x18 m dydžio. P pusėje ją nuo aukštumos skiria nedidelis įlinkis, tarsi 1¬1,5 m gylio griovys. Šlaitai vidutinio statumo, 4 m aukščio.

 

    Piliakalnis (Pilė) įrengtas Erlos kairiajame krante esančiame aukštumos krašte. Aikštelė keturkampė, pailga V-R kryptimi, 60x35 m dydžio. Ją iš P, V ir Š juosia 170 m ilgio, 16 m pločio pylimas. Jis 1948 m. buvo 1 m aukščio, 1987 m. - 0,5 m, 2004 m. - vos 0,2 m aukščio. Už pylimo buvo griovys (užlygintas). Šlaitas į upę status, 6 m aukščio.