Mosėdžio miestelio žydų senosios kapinės, vadinamos Žydkapiais, Žydsaliu (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 21806, senieji registro kodai – M82, L66) – neveikiančios kapinės pietinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Naujukų kaime (Mosėdžio seniūnija), 0,58 km į rytus nuo kelio Mosėdis–Šaukliai, Mosėdžio tvenkinio saloje.

Įrengtos salos pietinėje – pietrytinėje dalyje. Netaisyklingo stačiakampio plano, nežymiai pailgos šiaurės – pietų kryptimi, 35 m ilgio ir 30 m pločio. Jas juosė palaidų lauko akmenų pylimas, kurio išliko šiaurinė ir rytinė dalys, o pietinė atsidūrusi po vandeniu.

Paviršius nelygus, nežymiai banguotas, žemėja į pietus, rytus ir vakarus. Teritorija dirvonuoja, apaugusi medžiais, daugiausia – alksniais.

Kapinėse išlikę per 20 betoninių antkapių, rausvo ir pilko granito tašytų antkapinių paminklų (stelų) su hebrajiškų rašmenų epitafijomis.

Pietinėje – pietvakarinėje dalyje stovi kapinių paminklinis akmuo. Jis juodo šlifuoto granito, plokščias, pastatytas ant stačiakampio cokolio. Priekinėje plokštumoje iškalta Dovydo žvaigždė ir memorialiniai užrašai jidiš ir lietuvių kalbomis: SENOSIOS ŽYDŲ / KAPINĖS / TEBŪNA ŠVENTAS MIRUSIŲJŲ ATMINIMAS.

Kapines supa tvenkinys, kurio vakariniame krante pastatytas anotacinis ženklas. Jis ketursienio stulpo pavidalo, su dvišlaite viršūne, puoštas raižiniais. Pagrindinio (vakarinio) fasado pusėje įrėžtas užrašas jidiš (žydų), o rytiniame – lietuvių kalba: „SENOSIOS / ŽYDŲ / KAPINĖS“. Pietinio fasado pusėje pavaizduota Dovydo žvaigždė.

Kapines galima pasiekti valtimi, o žiemą – ledu.

Teritorijos plotas –0,405 ha.

Pirmieji žydai prekybininkai Mosėdyje pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, o miesteliui gavus teisę rengti turgus ir prekymečius XVIII a. susiformavo žydų bendruomenė. Jos nariai sudarė didžiąją Mosėdžio gyventojų dalį, gyveno prie pagrindinių gatvių bei turgavietės, vertėsi prekyba ir amatais, nuomojo apylinkės smukles ir malūnus. Prie turgaus aikštės bendruomenė pasistatė sinagogą ir mokyklą, o bendro naudojimo miestelio ganyklų pakraštyje, Bartuvos ir Eiškūno upių santakos slėnyje buvusioje kalvoje įsirengė kapines.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Mosėdyje gyveno 35 žydų šeimos.Vokietijos–SSRS karo pradžioje miestelį užėmę vokiečių kariai žydus 1941 m. birželio mėn. suėmė, uždarė sinagogoje, o vėliau išvežė į Skuodą ir Kretingą bei ten sušaudė.

Pokario metais kapinės buvo neprižiūrimos, nusiaubtos, dalis antkapių ir stelų išvartyta. 1972 m. užtvenkus Bartuvą ir įrengus Mosėdžio tvenkinį, kapinės atsidūrė saloje. Mosėdžio žydų bendruomenei atminti plungiškio Jakovo Bunkos iniciatyva 1991 m. kapinėse pastatytas paminklinis akmuo, o prie senojo kelio, vedusio iš Mosėdžio miestelio pro Naujukų kaimą link kapinių – anotacinis ženklas (autorius Jakovas Bunka).

1996 m. kapinės registruotos kultūros vertybių registre, 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuriam suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.

  1944 m. pabaigoje Kretingos aps. Mosėdžio vlsč. Šatraminių-Žalgirių-Ledžių-Peldinės miškuose ėmė burtis pirmieji partizanai, tai - daugiausia tarnybos sovietų armijoje stengiantys išvengti jaunuoliai, taip pat pasiryžusieji kovoti už Lietuvos laisvę prieš sovietų okupantus. Visi jie sudarė Lietuvos laisvės armijos (LLA) Žemaičių legiono kovotojų būrį, 1945 m. pavaldų Kazio Kontrimo suburtai ir Alkos rinktinei priklaususiai Klevo kuopai. Būrys veikė Mosėdžio ir Skuodo valsčiuose, jam vadovavo buvęs Lietuvos vietinės rinktinės savanoris Zigmas Apulskis-Starkus, Vladas, nuo 1944 m. rudens slapstęsis Šatraminių-Žalgirių miškuose. Z. Apulskio būriui priklausė ir partizanų grupė, kuriai vadovavo Bronius Kliauga, vokiečių okupacijos metais dirbęs pardavėju Skuodo vlsč. kooperatyve. 1945-08-03 apie 700 NKVD pasienio kariuomenės 23-iojo pasienio būrio ir RA 347-osios šaulių divizijos kareivių Kretingos aps., Mosėdžio vlsč. Mosėdžio ir Žalgirių k. apylinkėse miške vykdė karinę čekistų operaciją, tuo laiku nušautas partizanas: Leonas Jablonskas (Jablonskis), g. 1911 m. Mosėdžio vlsč., Kretingos aps., gyv. Žalgirių k., Mosėdžio vlsč., Kretingos aps. Ūkininkas. Partizanavo nuo 1945 m. Jis 2009-12-18 pripažintas kariu savanoriu. Operacijos metu sudegintos penkios Žalgirių kaimo sodybos: Karalių, Simučių, Narvydų, Jablonskių ir Riepšų. B. Kliauga pasiūlė vyrams pasiduoti. Jo paklausė Pranas Meškys, Aleksandras Einikis, jo brolis Valerijonas, Pranas Donėla ir Juozas Šopaga. Vyrai buvo suguldyti kaime ant griovio krašto ir du iš jų nušauti: Aleksandras (Aleksas) Einikis, g. 1921 m., gyvenęs Šatraminių k., Mosėdžio vlsč., Kretingos aps. Nuo 1944 m. slapstėsi Šatraminių-Žalgirių ir kituose miškuose vengdamas mobilizacijos į sovietų kariuomenę. Partizanavo nuo 1945 m., Pranas Meškys, g. 1920 m., gyv. Šatraminių k., Mosėdžio vlsč. Nuo 1944 m. spalio mėn. slapstėsi Šatraminių-Žalgirių ir kituose miškuose, vengdamas mobilizacijos į sovietų armiją. Partizanavo nuo 1945 m. 1945-08-03 Šekų kaimo miške nušautas ir šios grupės partizanas Kazimieras (Kazys) Karalius, g. 1922 (1926 ?) m. Šekų k., Mosėdžio vlsč., gyv. Kulių k., Kulių vlsč., Kretingos aps. Darbininkas. 1945 m. gimtinėje slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją. Ryšininko, partizano L. Jablonsko (Jablonskio) palaikai buvo palaidoti Mosėdžio mstl. kapinėse. Partizanų Aleksandro (Alekso) Einikio ir Prano Meškio palaikai buvo užkasti Mosėdžio mstl. kapėse vad. pakaruoklių dalyje. Partizano Kazimiero Karaliaus palaikai slapčia palaidoti senosiose Daukšių k. kapinėse, dab. Skuodo sen., Skuodo r.

  Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta 2017 m rugsėjo 28 įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas 39049.

 Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vietą galime rasti pagal koordinates: 21.476, 56.151 (WGS).

  1944 m. Kretingos apskrities Platelių-Mažeikių aps. Ylakių apylinkių miškuose pradėjo kurtis LLA partizanų būriai. Vieną tokių būrių, veikusį Ylakių vlsč., subūrė buvęs LR kariuomenės karininkas Albertas Jasmontas. Būriui priklausė jo jaunesnysis brolis Edvardas Jasmontas-Barzda, Leonas Šarapnickas, Kazimieras Tauryla ir kiti. 1945-08-05 Barstyčių ir Gailiškių kaimų apylinkėse, Sedos vlsč., Mažeikių aps., netoli partizanų ryšininko P. Laukineičio sodybos esančiame Pliktelės miške (dabar Laumių miško masyvas) NKVD kariuomenės 261-ojo pulko kareiviai apsupo įrengtą LLA Žemaičių legiono Alberto Jasmonto-Žiogo būrio partizanų stovyklą. Kaudamiesi žuvo: būrio vadas Albertas Jasmontas-Žiogas, g. 1919 m. Kražiškių k., Židikų vlsč., Mažeikių aps, gyv. Ylakių mstl., Mažeikių aps. 1941 m. biržely buvo vienas iš sukilimo organizatorių Židikų k. apylinkėse, priklausė Ukrinų k. sukilėlių būriui. 1943-1944 m. dirbo policininku Ylakiuose. 1944 m. pabaigoje mobilizuotas į sovietų armiją, iš ten 1944 m. pabaigoje pabėgo ir tapo partizanu. Jis 2007-03-02 pripažintas kariu savanoriu. LR krašto apsaugos ministro 2007-04-06 įsakymu jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis, Leonas Šarapnickas, gyv. Medsėdžių k., Ylakių mstl., Mažeikių aps. Žiogo būrio partizanas, Kazimieras Tauryla, gyv. Ylakių mstl. Žiogo būrio partizanas, Aleksandra Taurylaitė-Jančauskienė, g. 1920-07-12, gyv. Medsėdžių k., Ylakių vlsč. Partizanavo nuo 1945 m. Partizano Igno Jančausko žmona ir partizano Kazimiero Taurylos duktė. Ji 2001-11-05 pripažinta kare savanore. Viena sužeista partizanė pasitraukė į Gailiškių k., Kazlauskų sodybą pagalbos. Priešai ten ją surado ir nušovė: Aleksandra Liubinovičiūtė-Jančiauskienė, g. 1911-03-25 Paluobės k., Ylakių vlsč., gyv. Medsėdžių k., Ylakių vlsč. Partizano Jono Jančausko žmona. Žiogo būrio partizanų ryšininkė ir rėmėja. Ji 2000-06-05 pripažinta laisvės kovų dalyve. Čekistai nušovė partizanų rėmėją ir sudegino jo sodybą, žuvo: Petras Laukineitis, gyv. Gailiškių k., Sedos vlsč., Mažeikių aps. Žiogo būrio partizanų rėmėjas. Visų žuvusių partizanų ir jų rėmėjų palaikai buvo nuvežti į Mažeikius ir niekinti Turgaus aikštėje, vėliau sumesti į buvusį pelkėtą durpyną tarp dabartinių M. Daukšos ir Sedos gatvių. Partizanų užkasimo vietoje pastatytas daugiabučių namų kvartalas.

  Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta 2017 m rugsėjo 28 įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas 39078.

   Lietuvos partizanų kautynių, žūties ir sovietinio teroro vieta randasi Gėsalų k. (kordinatės 21.751, 56.297(WGS)). 1946 m. gegužės naktį iš 21 į 22 d. septyni Mažeikių aps. Ylakių vlsč. veikusio Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių kuopos (Vadas Kazimieras Venckus-Antanas, Adomaitis) partizanai atėjo į Gėsalų k. gyventojo Juozo Norvilo sodybą, Ylakių vlsč., Mažeikių aps., pasiimti maisto. Sodyboje pasalavo MVD Ylakių vlsč. poskyrio stribai ir MVD kariuomenės kareiviai. Pasaloje žuvo: partizanas Edvardas Bičkus, g. 1910-08-08, gyv. Kervių k., Ylakių vlsč., Mažeikių aps. Lietuvos šaulių sąjungos Gėsalų k. kuopos narys, 1941 m. birželio sukilėlis. Partizanavo nuo 1946 m. balandžio mėn. Jis 2008-06-02 pripažintas kariu savanoriu, kaimo gyventojai: Pranas Narvilas, g. 1930 m., gyv. Gėsalų k., Ylakių vlsč. Sodybos savininko sūnus (palaikai buvo įmesti į degančią klėtį), Julija Kubilienė-Verkilaitė, gyv. Gėsalų k., Ylakių vlsč., Rapalis (Rapalas), gyv. Gėsalų k., Ylakių vlsč. 1946-05-22 rytą tęsdami karinę čekistų operaciją Klauseikių k., Ylakių vlsč., MVD Ylakių vlsč. poskyrio stribai ir MVD kariuomenės kareiviai nušovė kaimo gyventojus: Praną Gedminą, g. 1914 m., kuris karinės operacijos metu arė lauką, Letukį, g. 1929 m. 1946-10-05 Kervių k. apylinkėse, Ylakių vlsč., Mažeikių aps., partizanų surengtoje pasaloje kaudamiesi su MVD karine čekistų grupe žuvo trys Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių kuopos partizanai ir partizanų rėmėjas: Juozas Mickus, g. 1912 m., gyv. Ylakaičių k., Ylakių vlsč., Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių kuopos vado Kazimiero Venckaus-Antano, Adomaičio pavaduotojas, Antanas Gūžė, g. 1913 m., gyv. Viršilų k., Ylakių vlsč., Edvardas Reimontas, g. 1914 m., gyv. Viršilų k., Ylakių vlsč. 1941 m. birželio sukilėlis, Kazys Zavuckas, buvęs Kervių apylinkės pirmininkas. Partizanų rėmėjas. Visų šiose abiejose kautynėse žuvusiųjų partizanų ir Klauseikių kaimo gyventojų palaikai buvo atvežti į Ylakių mstl. ir niekinti jo aikštėje priešais Ylakių Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, vėliau užkasti NKVD-MVD-MGB Ylakių vlsč. poskyrio ir stribų būstinės teritorijoje. 1995-05-05 žuvusiųjų partizanų artimųjų rūpesčiu buvusio NKVD-MVD-MGB Ylakių vlsč. poskyrio ir stribų būstinės sklype buvo vykdomi kasinėjimai, kurių metu rasti dviejų suaugusių vyrų ir vieno jaunuolio palaikai be rankų plaštakų ir kojų pėdų. Remiantis archeologo nuomone, giminių pasakojimais ir liudininkės J. Bičkuvienės atsiminimais (1946 m. gegužyje Ylakių turgavietėje mačiusios numestus ir niekintus partizanus), buvo nustatyta, kad tai partizano Edvardo Bičkaus ir Klauseikių k. gyventojų Prano Gedmino bei Letukio palaikai. Toliau kasinėjant, gegužės 9-13 d. rasti dar 18-os žuvusių ir nukankintų partizanų, partizanų rėmėjų ir ryšininkų palaikai. Jų asmenybės neišaiškintos. Visų rasti palaikai buvo palaidoti Ylakių mstl. kapinėse prie 1941 m. birželio 23-28 d. žuvusių sukilėlių (1941 m. birželio sukilėlių, Lietuvos partizanų ir rezistentų kapas (25036, L984). 2008-10-19 Gėsalų k., Aleksandrijos sen., Skuodo r., 1946 m. žuvusiems partizanams ir gyventojams pastatytas dizainerio Romo Navicko sukurtas tipinis ženklas.

Lietuvos partizanų kautynių, žūties ir sovietinio teroro vieta 2017 m rugsėjo 28 įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas 39051.

Lietuvos partizanų kautynių, žūties ir sovietinio teroro vietą galime rasti pagal koordinates: 21.751, 56.297 (WGS).

  Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai (nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis objektas: unikalus kodas - 39050) – partizanų laidojimo ir atminimo vieta pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje (Mosėdžio seniūnija), 0,2 km į pietvakarius nuo Mosėdžio akmenų muziejaus, Bartuvos dešiniajame krante.

  Laidojimo ir atminimo vieta yra Bartuvos slėnio pietiniame pakraštyje esančioje saloje, palei kurios pietrytinį kraštą teka upė, o iš kitų pusių juosia senvagė. Rytų pusėje į salą veda medinis tiltelis, nutiestas virš senvagės. Salos rytinėje dalyje stovi akmeninės koplytėlės pavidalo paminklas žuvusiems partizanams atminti. Už jo, pietvakarinėje ir šiaurinėje salos dalyje eksponuojami į akmenų muziejų atvežti apeiginiai akmenys, iš kurių du – su dubenimis.

  Teritorijos plotas – 1 108 m².

  Paminklas akmenų mūro, stačiakampės stačiasienės koplytėlės pavidalo, su stambių akmenų mūro kontraforsais kampuose. Priekiniame fasade yra vertikali stačiakampė niša su įstiklintu mediniu langeliu, už kurio viduje stovi masyvi Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, o abipus jos nedidelės Švč. Jėzaus Širdies ir Skaisčiausios Dievo Motinos Širdiesskulptūros. Po niša yra vario lydinio lentelė su užrašu: „LIETUVOS PARTIZANŲ UŽKASIMO VIETA IR KAPAI 1944-1953 m.“. Prie paminklo šiaurės, vakarų ir pietų fasadų pritvirtinti vario lydinio skydai su Vyčio kryžiumi, Vytimi ir Gediminaičių stulpais.

Akmeninės lentelės su žuvusiųjų pavardėmis: „ADOMAUSKAS JUOZAS - AIDAS, KRISTUPAS/ ADOMAUSKAS JULIJONAS – MEDUTIS/ ADOMAUSKAS VALIS  / APULSKIS VALERIJONAS (VALIS) – GAILENIS/ BERNIUS KAZYS/ BĖRONTAS JUOZAPAS/ BRUŽAS POVILAS – PIKULIS/ BRUŽAS STASYS – REKORDAS/ BUTKUS PRANAS/ ČIUNKA VALERIJONAS – DRAGŪNAS/ DARGIS ALFONSAS – ALUTIS/ DONĖLA PRANAS/ EGLINSKAS ANTANAS – MARGIS/ GADEIKIS PETRAS - GIRĖNAS, ROBINZONAS/ GRAMALIAUSKAS LEONAS – BANGINIS/ GRAMALIAUSKAS SIMONAS / HANS/ JONUŠAS PRANAS – EDMUNDAS/ KAŠTAUNAS JUOZAS - ŠERNAS, ŠARŪNAS/ KINČIUS LEONAS – VIKRUOLIS/ LIEBUS ADOLFAS – TREINYS/ LUKOŠIUS KAZYS/ MICKUS FELIKSAS – ERELIS/ MICKUS JUOZAS - ŽAIBAS, TANKAS/ MOCKUS ANTANAS – PERKŪNAS/ MOTIEJAUSKAS (MATIEJAUSKAS) PRANAS/ PAULAUSKAS PRANAS – ALGIMANTAS/ PETROŠIUS ALEKSAS – BERŽAS/ RAMANAUSKAS BRONIUS – AUDENIS/ RANCAS ALFONSAS – PAPARTIS/ RAUDAVIČIUS (RAUDYS) LEONAS – BELENIS/ RIAUKA JONAS - GRUODIS (STUDENTAS)/ RIEPŠAS PRANCIŠKUS – ŠARŪNAS/ RIEPŠAS PRANCIŠKUS – ŠLYŽYS/ SKERSIS FELIKSAS - BAČKELĖ (BAČKA)/ SKERSIS LEONAS - KLEVAS/ SKERSIS LIUDAS – PALIOMSKIS/ SKIRUTIS JUOZAS/ SODŽIUS PRANAS - RUPLYS, BIJŪNAS/ STASIENĖ (ZUBAITĖ) VERONIKA – GULBĖ/ STONKUS JONAS – ARDAS/ ŠLEIDERIS JUOZAS – BUNZA/ TAUČIUS ANTANAS/ VAURAS BRONIUS – BITĖ/ VAURAS JONAS/ VAURAS LIUDAS/ VASERIS PRANCIŠKUS (PRANAS)/ PETRAS BUKAUSKAS-ŠLEŽAS/ JUOZAS BUKAUSKAS-SKIEDRA/ VACLOVAS MAŽONAS-AUKLĖTINIS/ KOSTAS NEVARDAUSKAS-MĖNULIS“. Stogas kryžminio plano, akmeninis. Virš jo centre kyla metalinis ornamentuotas kryželis.

Paminklo aukštis – 2,9 m, plotis ir gylis – 1,30 m.

Bartuvos upės slėnyje buvusiose žvyrduobėse Mosėdžio enkavedistai ir stribai 1944–1953 m. užkasdavo Mosėdžio valsčiuje žuvusių Kardo rinktinės, daugiausia Maumedžio-Tautvaišo (Mosėdžio), taip pat Skroblo-Skirmanto (Skuodo) bei Slyvos-Tauragio (Salantų) kuopų partizanų ir NKVD–MVD–MGB Mosėdžio poskyrio būstinėje nužudytų suimtų gyventojų palaikus. Prieš tai partizanų palaikai buvo niekinami miestelio aikštėje.

Sovietmečiu vykdant įvairius žemės judinimo darbus šioje vietoje buvo aptinkama žmonių kaulų. Kuriant Bartuvos slėnyje Respublikinio unikalių akmenų muziejaus lauko ekspoziciją, teritorija buvo sutvarkyta.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis šioje vietoje ilsisi 32 partizanų – Juozo Adomausko, Valerijono Apulskio, Juozapo Beronto (Bieronto), Povilo Bružo, Stasio Bružo, Prano Donėlos, Petro Gadeikio, Leono Gramaliausko, Simono Gramaliausko, Hanso (vokiečių kareivio), Prano Jonušo, Juozo Kaštauno, Leono Kinčiaus, Adolfo Liebaus, Kazio Lukošiaus, Juozo Mickaus, Alekso Petrošiaus, Broniaus Ramanausko, Leono Raudavičiaus (Raudžio), Jono Riaukos, Pranciškaus Riepšo, Felikso Skersio, Leono Skersio, Liudo Skersio, Juozo Skiručio, Prano Sodžiaus, Jono Stonkaus, Broniaus Vauro, Jono Vauro, Liudo Vauro ir 2 neatpažintų partizanų, taip pat galimai 9 partizanų – Valio Adomausko, Valerijono Čiunkos, Alfonso Dargio, Felikso Mickaus, Antano Mockaus, Prano Motiejausko, Prano Paulausko, Antano Taučiaus, Pranciškaus Vaserio palaikai.

Čia palaidotiems ir pokariu žuvusiems Karo rinktinės partizanams atminti 1991 m. mosėdiškiai pastatė paminklą (architektas Alfredas Gytis Tiškus, meistras Vladas Lumbys).

Lietuvos partizanų užkasimo vietą ir kapai galima atrasti pagal koordinates: 56.163822, 21.572456.

  Apuolės akmuo su dubenėliais ir ženklais (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas – 16219; senas registro kodas – A1865, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2050) – archeologinis akmuo centrinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Apuolėje (Aleksandrijos seniūnija), 0,32 km į pietryčius nuo Apuolės piliakalnio, 0,13 km į pietvakarius nuo Brukio upelio.

  Akmuo 2,3 x 2,3 x 2,8 m dydžio, šviesus  rausvas  stambiagrūdis granitas, netaisyklingos pasviros keturkampės piramidės apvalintomis šonų briaunomis ir viršumi bei vienu labiau nusklembtu šonu pavidalo. Viename šone yra 24 dubenėliai, kurių skersmuo 3–9 cm, gylis – 1,2–2,5 cm. 

  Seniau akmuo stūksojo 260 - 270 m į pietus nuo dabartinės vietos, apie 60 m į rytus nuo piliakalnio. Sprendžiant iš dabartinės padėties, akmuo yra dar ir apverstas, todėl ir jame iškalti ženklai dabar yra apversti aukštyn kojomis. Seniau, kai akmuo buvo neapverstas, jame iškalti dviem eilutėmis iškalti ženklai buvo aukščiau ir turėjo atrodyti taip: „M Ł: / 1818“. Akmuo kiek apskeldėjęs ir aptrupėjęs, dubenėliai ir iškalti ženklai kiek paveikti erozijos.
  Manoma, kad tai buvęs apeiginis akmuo, naudotas pagonių apeigoms atlikti. Nuo 1818 m. jis, matyt, žymėjo privačios žemės valdos ribą.

 Akmuo 1988 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu, o 1993 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro valstybės saugomų vietų sąrašą unikaliu kodu 16219, kuriam taikomi visi paveldosaugos reikalavimai.

 Datuojamas I t-metis pr. Kr., I-II t-mečiai po Kr., XIX a.

  Apuolės akmuo su dubenėliais ir ženklais galima rasti pagal koordinates: 21.679, 56.244 (WGS).

Akmuo - saugomas kaip Simono Daukanto gimtinės vietos (u.k. 10548) vertingoji savybė - (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 23220, senas registro kodas - G85K2). Šis akmuo yra Kalvių km., Lenkimų seniūnijoje, S. Daukanto klėtelės teritorijoje.

Kiemelyje stovi paminklinis akmuo, kuriame iškaltas užrašas lankytojus informuoja, kad šioje sodyboje 1793 m. gimė rašytojas, pirmasis lietuvių kalba rašęs ir knygas leidęs istorikas Simonas Daukantas.

 Akmenį galima rasti pagal koordinates: 21.372, 56.194 (WGS).