Kviečiame registruotis senųjų amatų meistrus ir rekonstruktorius

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio lapkričio 12 d. el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.

Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos lėšos iš valsybės biudžeto pagal 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse":

Aleksandrijos_seniūnija.docx

Barstyčių_seniūnija.docx

Ylakių_seniūnija.docx

Lenkimų_seniūnija.docx

Mosėdžių_seniūnija.docx

Notėnų_seniūnija.docx

Skuodo_miesto_seniūnija.docx

Skuodo_seniūnija.docx

Šačių_sniūnija.docx

Kviečiame dalyvauti Europos paveldo dienų „Atraskime Šimtmečio paveldą“ ir Pasaulinės turizmo dienos renginiuose!

Rugsėjo 18 d. Atvirų durų diena Skuodo rajono bažnyčiose.

Rugsėjo 20 d. 10.00–12.00 val. Ekskursija „Skuodo šimtmečio paveldas“. Ekskursijos metu bus pristatomi Skuodo dvaro rūmų fragmentai, Skuodo Evangelikų liuteronų bažnyčia, Mūro kryžius, Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia ir jų istorija. Ekskursijos dalyviai laukiami 9.30 val. Skuodo muziejaus kieme, Šaulių g. 3.

Rugsėjo 21 d. 8.00–15.45 val. Skuodo muziejaus istorinės dalies ekspozicijos pristatymas. Ekspoziciją galima pamatyti Skuodo kultūros centre, Gedimino g. 1, Skuode.

Rugsėjo 23 d. 11.30 val. Šv. Mišios Mosėdžio bažnyčioje, po Šv. Mišių ekskursija (13.00 val.) „Mosėdžio šimtmečio paveldas“. Ekskursijos metu bus pristatomi Mosėdžio šimtmečio objektai. Ekskursijos dalyviai laukiami prie bažnyčios pagrindinių durų.

Rugsėjo 27 d. 10.00–20.00 val. Atvirų durų dienaRespublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje.

Rugsėjo 29 d. 10.00–17.00 val.Žygis dviračiais „Atraskime šimtmečio paveldą“. Aplankysime Kivylių dvarą, V. Into tėvų sodybą, Aizvikių miško parką (Latvija). Dalyviai laukiami 9.30 val. Vytauto g. 10 pastato kieme.

Rugsėjo 30 d. 12.00–14.00 val. Šv. Mišios Ylakių bažnyčioje, po Šv. Mišių ekskursija „Ylakių šimtmečio paveldas“. Ekskursijos metu bus pristatomi Ylakių šimtmečio objektai, bažnyčios muziejus. Ekskursijos dalyviai laukiami prie bažnyčios pagrindinių durų.

Visi Europos paveldo dienų renginiai nemokami!

Daugiau informacijos:www.skouds.lt, www.skuodas.lt, www.kpd.lt. Kilus klausimų prašome kreiptis į Skuodo rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyresniąją specialistę Ingą Jablonskę, Vytauto g. 10, Skuodas. Tel. (8 440) 57307, el.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Vietos, kuriose galima įsigyti Surink Lietuvą magnetukų tarp jų ir Skuodo krašto

 Tautinis paveldas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Tautinio paveldo įstatymas

Norint gauti tautinio paveldo ženklą produktas turi atitikti tris kriterijus - tai istoriškumas, kilmė ir gamybos būdas. Taip pat labai svarbu, kad produktas būtų gaminamas Lietuvoje ne mažiau kaip 100 metų arba buvo gaminamas prieš 100 metų.

Fizinis ar juridinis asmuo turi kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir pateikti atitinkamus dokumentus: prašymą, aprašą, kuriame pateikiama informacija apie sertifikuojamą objektą (pavadinimas, sritis, rūšis, porūšis ir kt.), taip pat kitus priedus (būtinai turi būti vaizdinė medžiaga - nuotraukos arba video įrašas apie kiekvieną gamybos etapą, eigą, technologiją, galima pridėti parodų aprašus, atsiliepimų spaudoje, apdovanojimų kopijas). Visa ši medžiaga turi būti ne tik atspausdinta, bet ir įrašyta į skaitmeninę laikmeną. Užpildžius visus reikiamus dokumentus rekomenduojama juos nusiųsti el. paštu vienam iš ŽŪM Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus specialisų - peržiūrėję pateiktus dokumentus, jie patars kur ką dar pridėti ar išbraukti. Tada viską sutvarkius sudėti į voką ir siųsti Žemės ūkio ministerijai. Dokumentai perduodami ekspertų komisijai, kuri per 30 kalendorinių dienų parengia teikimą Žemės ūkio ministerijai dėl sertifikuojamo objekto pripažinimo arba ne tautinio paveldo produktu.

Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių mugių serttifikavimo, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo_ir_atestavimo_taisyklės.pdf

Labai džiugu, kad A kategorijos  tautinio paveldo sertifikatas suteiktas, pirmas Skuodo  rajone, Jolantos Laureckienės ruginei duonai ir šakočiams

https://www.tautinispaveldas.lt/visi-amatininkai/jolanta-laureckiene/1093

https://www.facebook.com/Jolantos-namin%C4%97-duona-ir-%C5%A1ako%C4%8Diai-1326702604130308

Piliakalnis (Pilalė) įrengtas kalvoje, Veretos dešiniojo kranto slėnyje, netoli santakos su Kalote. Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 65x42 m dydžio. Joje buvo randama akmeninių kirvių, kitokių radinių. Šlaitai statūs, 3–4 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIII a.

Pasiekiamas Ylakių–Gėsalų keliu pravažiavus Gėsalus ir ties pirmomis fermomis kairėje pasukus į kairę (PV), už 50 m (už fermų pastato) – į dešinę (ŠV), dar už 300 m – į kairę (PV) karvių vasaros melžimo aikštelės link, pavažiavus 200 m, už aikštelės pasukus į dešinę (ŠV), už 400 m (miško dešinėje V šone) –į kairę (PV) per ganyklas, jų pakraščiu palei mišką (pabaigoje į ŠV ir PV) paėjus 800 m (yra priekyje (PV) miške, 20 m nuo ganyklų krašto, sunkiau randamas, nes melioruotuose laukuose nėra geresnių orientyrų).

1993-05-25 Veitelių piliakalnis, vad. Pilale, įrašytas į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą unikaliu kodu 16172.

 Veitelių piliakalnį galime rasti pagal koordinates: 21.747, 56.308 (WGS).

2004 m. buvusios ant K. Karaliaus kapo buvo pastatytas antkapis gelžbetoninis kryžius (h 0,93, storis 0,09 m). Kryžius pastatytas ant betoninio pamatėlio. Prie kryžiaus kryžmos pritvirtintas lieto metalo Nukryžiuotojo galvos bareljefas, žemiau, skydo vaizdo laukelyje – iškilaus Vyčio kryžiaus ženklas. Apatinėje kryžiaus dalyje, priekyje, pritvirtinta juodo akmens (granito) plokštė (0,28x0,23 m). Joje užrašyta „PARTIZANAS/ KAZYS / KARALIUS /

ŽUVĘS 1945“.

Lietuvos partizano Kazimiero Karaliaus kapas 2017 m. gruodžio 15 d. įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas: 41762.

Lietuvos partizano Kazimiero Karaliaus kapą galime rasti pagal koordinates: 21.483, 56.18 (WGS).

Sodyba-akmenų muziejus pradėta formuoti 1957 m., įsikūrus joje Mosėdžio apylinkės ligoninei ir gydytojui Vaclovui Intui (1925–2007). Jis pradėjo tvarkyti ligoninės teritoriją, kūrė joje alpinariumus, akmenų kompozicijas, iškasė porą tvenkinių, užveisė nemažą parką, kuriame auga vietiniai ir tolimųjų kraštų dekoratyviniai medžiai ir krūmai. V. Into sodyboje surikiuoti akmenys pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių. Akmenys čia išdėstyti pavieniui ir kompozicijomis.

Gydytojas Vaclovas Intas 1957 metais paskirtas dirbti Mosėdyje. Tada ir prasidėjo didieji darbai. Rankomis buvo iškasti nemaži tvenkiniai, tačiau vanduo juose nesilaikė. Teko jų dugną iškloti ką tik pradėta gaminti polietileno plėvele - tai buvo pirmas toks bandymas Lietuvoje. Pavyko jis sėkmingai, nes viskas buvo detaliai ir kruopščiai apskaičiuota. Tvenkiniuose neužilgo sužydo viena geriausių įvairiaspalvių vandens lelijų kolekcijų, plaukiojo paukščiai. V. Into gyvenamoji sodyba, priminė atogrąžas. Taigi, Mosėdyje niekas taip nedarė kaip, naujasis daktaras, nors čia visada būdavo ir daugiau mokytų žmonių...

Sodyboje 1957-2007 m. gyveno gydytojas, akmenų kolekcininkas.

Sodyboje yra akmenų ir medžių kompozicijos: „Pilies kuorai“, „Pagonių šventykla“ sodybos V dalyje, „Vulkano krateris“, „Kalnai“, „Taupyklė“ sodybos centrinėje dalyje ir kt., pavieniai akmenys, tarp jų pirmasis akmuo, atgabentas 1957 m., akmenų grupės, sukomponuotos kartu su įvairiais želdiniais, akmeniniai laiptai į "Alkos" kalnelį, du tvenkiniai sodybos centrinėje dalyje. 

Gydytojo V. Into valia jo kūnas po mirties buvo sudegintas, o palaikai palaidoti akmenyje sodybos akmenų parke.

Gydytojo Vaclovo Into sodyba 2009 m rugpjūčio 27 įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas 32860. Gydytojo Vaclovo Into sodyba sudaro kompleksą į kurį įeina Gydytojo Vaclovo Into gyvenamasis namas (u. k. 32866) ir Gydytojo Vaclovo Into akmenų parkas (u. k. 32867).

Gydytojo Vaclovo Into sodybą galime rasti pagal koordinates: 56.168906, 21.573333.