Dvaralio dvarvietė, vad. Petriške– (Skuodo r.) yra 50 m į R nuo kelio, einančio iš Gėsalų į Mažeikių – Skuodo kelią, Spigino upelio dešiniajame krante, tvenkinių supamoje kalvoje.

  Ji pirmą kartą paminėta Leono Beniušio 1960 m. užpildytame archeologinio paminklo pase.

  Dvarvietės dalis užstatyta fermomis, likęs apie 150x60 m dydžio dirvonuojantis plotas, kuriame šiuo metu yra žemės ūkio bendrovės ganykla. Ši vieta aukščiausia, greičiausiai čia ir buvo pagrindiniai dvaro pastatai. Dvarvietėje iškasti 41 m² dydžio šurfai. Aptiktas iki 50 cm sluoksnio kultūrinis sluoksnis su XVI a. II pusės – XVIII a. koklių fragmentais, puodų šukėmis, Rygos miesto Kristinos šilingu. 

  Dvaralio dvarvietė (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 22672; senas registro kodas – A176).

 Dvaralio dvarvietės, vad. Petriške lokalizacijos vietą galime rasti pagal koordinates: 21.787, 56.304 (WGS).

  Žemytės kapinynas yra vakarinėje Skuodo rajono teritorijos dalyje, Žemytėje (Lenkimų seniūnijoje), 45 m pietryčius nuo kelio Kretinga - Skuodas, miške. Teritorijos plotas – 1,4 ha.

  Kapinynas datuojamas IX - XIII a. Jo teritorijoje XX a. I pusėje buvo kasamos duobės bulviarūsiams, stovėjo sodyba, kurią nugriovus vietovė užsodinta mišku. Vykdant žemės judinimo darbus buvo randama įvairių archeologinių dirbinių.

  2004 m. žvalgė Kultūro paveldo centras (Linas Tamulynas). Rasta žalvarinė pasaginė segė.

  2005 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1878), pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe (unikalus kodas: 30300).

  Kapinynas būdingas kuršių materialinei kultūrai.

  Žemytės kapinyną galime rasti pagal koordinates: 21.312, 56.174 (WGS).

 Kulų kapinynas II – Skuodo miesto teritorijoje. Šiaurinė kapinyno dalis driekiasi pagal Laisvės gatvę.

Kapinyne yra nedegintų mirusiųjų kapai su II – III a. būdingomis įkapėmis. Daug kapų suardyta ir sunaikinta seniau ariant, kasant čia žvyrą, o vėlai statant pastatus ir dirbant įvairius žemės judinimo darbus.

Kapinyno teritorija 98,22 arai.

Kapinynas  (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 30304; senas registro kodas – A1875).

Kapinyną galime rasti pagal koordinates: 21.495, 56.264 (WGS).

 Gintalaičių kapinynas - Guntino upelio dešiniojo kranto aukštumos viršuje išsiskiriančioje nedidelėje apie 50 m skersmens ir iki 0,7 m aukščio pakilumoje, kiek nulaidėjančioje P kryptimi, iš ŠR pusės ribojamoje aukštos, apylinkėse dominuojančios kalvos, iš kitų pusių – vos žemesnių laukų. Kapinynas apardytas ilgalaikių arimų, melioracijos, kitų žemė judinimo darbų metu. Maždaug 250 m į Š nuo kapinyno yra Gintalaičių kaimo senosios kapinės.

Kapinyne yra griautinai ir degintinai žmonių kapai su įkapėmis ar be jų. Pagal turimus duomenis kapinynas dotuojamas VIII – XIII a.

Gintalaičių kapinynas užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 2016 metų gruodžio 13 dieną. Unikalus objekto numeris: 40478. Statusas: registrinis. 

Gintalaičių kapinyną galima rasti pagal koordinates: 21.779, 56.283 (WGS).

     Geldėnų kapinynas – PV Geldėnų kaimo dalyje, prie pat šiaurinės Kruopių kaimo ribos, nutolęs apie 500 m į V nuo nedidelio Katupio upelio tvenkinio, esančio greta Geldėnų k. Kaimynų gatvės. Tai pailga, apie 150x50 dydžio slėnio šlaite esanti kalva, nusitęsusi ŠR – PV kryptimi. Šr, R ir PER jos dalis remiasi į mišku apaugusį durpyną ir kalvyną, vad. Katmilžino velėnduobėmis. Š, ŠV ir V kalvos šlaitai yra apie 5 – 6 m aukščio, R, PER ir P šlaitai apie 1-2 m aukščio. Objektas lengviausiai pasiekiamas važiuojant kaimynų gatve, pasukus į lauko keliuką esantį priešingoje kelio pusėje nuo Katupio tvenkinuko, juo paėjus ar pavažiavus 600 m į V ir apie 200 m į P.
      Archeologinių žvalgymų metu aptikti 58 archeologiniai radiniai: įmoviniai ietgaliai, įmovinis kirvis, pasaginė sagė platėjančiais galais, įvijinis žiedas, geriamojo rago apkausto dalis, tuščiavidurės apyrankės ir t. t. Dirbiniai slūgsojo žemės paviršiuje. Archeologiniai radiniai rodo, kad Geldėnuose yra kuršių genties kapinynas, kuriame mirusieji buvo laidojami sudeginti ir nedeginti. Pagal turimus duomenis kapinynas dotuojamas VIII – XII a.
      Geldėnų kapinynas užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 2015 metų vasario 25 dieną. Unikalus objekto numeris: 38320. Statusas: registrinis. 

      Geldėnų kapinyną galime rasti pagal koordinates: 21.815, 56.152 (WGS).

Apuolės kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 3235; senas registro kodas – A469P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR955) – kapinynas centrinėje Skuodo rajono teritorijos dalyje, Apuolėje (Aleksandrijos seniūnija), 0,2 km į šiaurės vakarus nuo Apuolės piliakalnio, Luobos dešiniajame krante. Teritorijos plotas – 2,4 ha.
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR955), 1992 m. registruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre, 1997 m. įrašytas į registro archeologinių vietų sąrašą (A469), 1998 m. paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paminklu (A469P), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paminklu.
Datuojamas II – XIII a.
2009 m. kapinyną nusiaubė „juodieji archeologai“.
Kapinyne ištirtas 172,3 m² plotas, aptikta griautinių ir 21 degintinis X – XII a. kapas, rasta žalvarinių antkaklių, juostinių ir storagalių apyrankių, pasaginių segių, smeigtukų, svarelių, žalvario ir mėlyno stiklo karolių, geležinių peilių, kirvių, kalavijų bei jų nuolaužų, lipdytos keramikos, surinkta pavienių II – IV a. dirbinių.
Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, Stokholmo istorijos muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Skuodo muziejus.

Apuolės kapinyną galime rasti pagal koordinates: 21.676, 56.25 (WGS).

  Kapinynas  (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 3253; senas registro kodas – A1874, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR973) - patvenktos Bartuvos kairiojo kranto pakilumos R kraštas, nuolaidėjantis į P, PV.

  Kapinyno paviršius seniau buvęs ariamas, apardytas žvyrduobių, dabar kapinyno teritorijoje įrengtos kapinės, jos teritorijos P ir V kraštus riboja iš akmenų mūryta kapinių tvora, o R kraštą ir P dalies Š kraštą - senosios kapinių dalies iš akmenų krauta tvora.

  Sudegintų ir nedegintų mirusiųjų kapai su IX-XIII a. būdingomis įkapėmis. Daug kapų suardyta ir sunaikinta seniau ariant, kasant čia žvyrą, dalis - kapinėse laidojant mirusiuosius.

 Kulų kapinyną galima rasti pagal koordinates: 21.494, 56.261 (WGS).

          Alkos kalnas yra ovalo formos apie 300 m į P nuo Luobos upės kairiojo kranto, V dalyje, prie kelio Erkšva–Apuolė. Kalnas – aukščiausia pakiluma apylinkėse, apie 3 ha ploto, šlaitai lėkšti. Ant kalno 1568 m. buvo pastatyta koplyčia, kuri 1964 m. sudegė. Nuo seno ant kalno yra ir kapinės. Manoma, kad lietuvių žynys Alksnys įsakė lygumoje supilti šį kalną. Ant kalno aukodavo aukas, sakydavo, kad ant kalno buvusi pagonių bažnyčia, vėliau – krikščionių. Tada ir ŠV kalno pusėje buvo legendinis Bareikių miestas, o Ylakiai buvę tik Bareikių priemiestis. Pragulbos upelis dar išplauna buvusių miesto pastatų rąstų. Žmonės mini, kad po to, kai žmonės pradėjo tikėti „tikrąjį Dievą“, po kurio laiko vėl nuo jo atsimetę ir tada ant Apuolės piliakalnio ir šio Alkos kalno jie vėl pradėjo deginti aukas. Dėl to čia buvęs miestas buvo nubaustas – paskandintas. Jo vietoje liko kapinės ir pastatyti 2 kryžiai.

Kiti sakydavo, kad kalne tikrai yra prasmegusi bažnyčia, bet miestą sudeginę švedai. Sakoma, bažnyčia praryta Šv. Petro dieną, kada mišių metu kunigas pakėlė ostiją ir suskambo bažnyčios varpai. Švento Petro dieną galima girdėti skambant nugrimzdusios bažnyčios varpus. Ant kalno trepsint – bilda, jaučiasi, kad kalnas tuščiaviduris.

Kalnas, vad. Alkos, kitaip Aukos kalnu (u. k. 3242) yra saugomas Valstybės.

 Kalną, vad. Alkos, kitaip Aukos kalnu galima rasti pagal koordinates: 21.787, 56.246 (WGS).

  Kalnas, vad. Alkos, kitaip Aukos kalnu, žmonių vadinamas Padegimės alkakalniu (valstybės saugoma kultūros paveldo vertybė, unikalus numeris 25413), yra Barstyčių sen. Pagedimės km. Kalnas pailgas ŠR–PV kryptimi. Jo ilgis 160 m, plotis – 70–100 m. Į PV pusę nueina atragis. Šlaitų aukštis 3–5 m. Kalno Š pakraštyje yra pakastas akmuo, ant kurio buvo deginama amžinoji ugnis ir šalia pilami pelenai.

Visas kalnas apaugęs medžiais.

Kalną galime rasti pagal koordinates: 21.914, 56.114 (WGS)

Paluobės piliakalnis, dar vadinamas Verksmų kalneliu, melioracijos metu buvo visiškai sunaikintas, dabar toje vietoje – lygus laukas. Kalnelis yra Ylakaičių km., Ylakių sen. Skuodo r.

Pasakojama, kad IX a. per Kuršą žygiavę vikingai susirgo kažkokia liga ir pradėjo mirti. Matydami, kad nepaneš prisigrobto turto, svetimšaliai šalia laidojamų karių užkasė ir statines aukso. Prie Luobos upės su aukso dirbinių įkapėmis buvo palaidotas vikingų vadas, virš kurio kapo buvęs supiltas Paluobės piliakalnis.

Tikėdami šia legenda, auksinio vikingo ieškotojai 2002 m. kastuvais, o 2006 m. –ekskavatoriumi išrausė ir nukasė trečdalį piliakalnio, tačiau aukso taip ir nerado.